infa.lt

Algimantas Rusteika. Ar norime išlikti?

Algimantas Rusteika. Ar norime išlikti?

04 spalio
10:26 2022

Algimantas Rusteika

Karas – pasikeitusių geopolitinių jėgų pusiausvyros rezultatas, kuris visada paspartina procesus pasaulyje ir yra pokyčių priežastis naujam, kitokiam stabilumui. Mūsų dienų kontekste  propagandinio karo lauke švilpiant skeveldroms svarbu ne tik išsaugoti gebėjimą sveikai mąstyti, bet ir suprasti savo egzistencinius pasirinkimus, galimybes ir problemas, kurių sprendimas gali nulemti valstybės ateitį. Dabar naujai ir kaip niekad aštriai iškyla politinės sistemos ir valstybės valdymo būdo efektyvumo klausimas.

Autokratijoje sprendimai priimami greitai, nes beveik niekas nesitaria ir nuomonių nederina, konsensusų  nereikia – valdžia tik išklauso ekspertų ar nebus to, ko nenori. Numatomi ir ryžtingai vykdomi ateities planai, kokie protingi, kvaili ar baisūs bebūtų, o jei atsitiktų bėda – ryt devintą valandą ryto bus nuspręsta, ką daryti.

Autokratija kuria įvykius ir įgyvendina sumanymus, jai priklauso iniciatyva. Laivas judrus, greit pasisuka, keičia kursą pagal kapitono norus. Gali pateikti netikėtumų baudos aikštelėje ir kasdien kalti tritaškius apsnūdusiems stipresniesiems.

Demokratija sprendžia lėtai ir tam, kad kas nors pasikeistų politikoje, turi prisikaupti rimtų problemų, atsirasti daug nepasitenkinimo įtampų. Turi jau būti ar susikurti atstovaujančios tą nepasitenkinimą politinės jėgos, kurios turi praeiti rinkimų mėsmales ir formuoti koalicijas, kol gauna nors kokią galimybę spręsti. Ir tik po begalinių derinimų gali imtis dalinių sprendimų, kurie gali duoti dalinių rezultatų.

Demokratijos dažniausiai nekuria įvykių, velkasi jų uodegoje ir tik reaguoja į tai, kas atsitiko. Gyvena sau nuo kadencijos iki kadencijos, kursas neaiškus, svarbu, kad tik vyraujančiai politinei klasei būtų patogiau ir sočiau. Toks “Titanikas“ – didelis, nemanevringas, pilnas rėkaujančių ir besiriejančių kapitonų.

Demokratijų jėga ir autokratijų silpnybė ne politikoje, o ūkyje. Autokratijos paprastai sukuria skurdą ir nuo jo žūva, o demokratinė forma sukuria daugiau verslo ir turto, sukaupia valstybėje ekonominių galių, suteikiančių įtakos ir galimybių globaliose politinėse varžybose. Tačiau, sukūrus stiprias ir turtingas valstybes, gremėzdiškas ir beviltiškai lėtas politinis mechanizmas palaipsniui vis labiau ima trukdyti tas ekonomines galimybes panaudoti.

Tapusi vyraujančia klase burokratija ima nebevykdyti net veržlių, aktyvių kompanijų intereso ir prisigalvoja idiotiškų ideologijų, suauga su korporaciniu ir finansiniu kapitalu. Apsigyvena savame teletabių ir mažumų pasaulyje, kuris vis tolsta nuo realaus gyvenimo, ir ima kasdien pralaimėti globaliose žaidynėse. Deja, gyventi tokioje turtingoje, pilnoje atskirties ir nelygybės, vidaus įtampų ir ideologinių idiotizmų totaliai supriešintoje ir fragmentuotoje sistemoje – mus ištikusi lemtis.

Yra Kinijos ar Singapūro modelis – politinė autokratija, leidžianti nepaskęsti pliurpalų chaose, ir ekonominė, saikinga laisvė, leidžianti kurti verslą.  Kinai galvoja ne kaip išgyventi nuo kadencijos iki kadencijos,  jiems nesvarbūs reitingai ar už juos balsuos. Komunistinė diktatūra čia tik tūkstantmetės imperijos politinės tradicijos moderni inkarnacija.

Ir kam jiems tos kadencijos? Jie galvoja ne tik kaip gyventi geriau dabar, bet ir kokia Kinija bus po penkių šimtų metų, tai kitas lygis, mentalitetas ir ne mūsų pasaulis, vargu ar kada nors jį bent kiek suprasim. Taip, ten daug neteisybių, baisybių ir nevertybių, beje, kaip ir mūsų veidmainiškoje, susinaikinimą pasirinkusioje civilizacijoje, kuri tiesiog rafinuočiau sugeba savas nesąmones užmaskuoti.

Nusiraminkit, valdžios trubadūrai, tikroji problema ne demokratijoje, o jos išsigimime ir nebuvime, kada demokratinės procedūros ir konstitucinės piliečių laisvės tik imituojamos nuo  visuomenių atitrūkusių korporatyvinių ir politinių galios grupuočių įsiviešpatavimui maskuoti. Plika akimi matome paprastą tiesą – jei Vakarų civilizacija iš esmės nepasikeis ir negrįš prie tikrumo, o tam beveik nebeliko laiko ir realių galimybių – pralaimės. Dabar tai jau tik laiko klausimas, ne daugiau.

Nusilpus pasaulio policininkui, prasidėjo lemiama kova dėl įtakų, resursų ir rinkų persidalinimo ir visi didieji žaidėjai rinksis tik savo interesą, jiems mes ir mūsų valstybės ateitis absoliučiai nei kiek nerūpi.

Rusija mūsų valstybingumą laiko laikinu istoriniu nesusipratimu ir turi objektyvų valstybės interesą susijungti su Karaliaučiumi. Amerikai, kuri visur pasaulyje, iškilus realiai būtinybei, pasirinks pabėgimo iš Afganistano variantą, objektyviai nerūpi mūsų valstybingumas, bet reikia paklusnumo, strateginės teritorijos kontrolės ir mažytės rinkos.  Briuselis išskyrus dalinamus už lojalumą pinigus, norą federalizuoti ES bei sunaikinti prigimtinę civilizacijos sanklodą, nieko neturi, nieko negali duoti ir seniai yra politinis lavonas, vis nesulaukiantis progos pasirinkti Rusijos interesą.

Nauji 1940-ji gali vėl priartėti. Jei norim išlikti, turim turėti ne tik stiprią kariuomenę, bet ir vieningą bent valstybės klausimais visuomenę – tai mūsų kaina, kuri norintiems mus paturėti gal pasirodytų per aukšta. Turim laviruoti tarp didžiųjų valstybių interesų, ieškoti sąjungininkų ar neutralumo tarp oponentų, vengti bet kokių ir tarptautinių, ir vidinių papildomų įtampų, įtakų ir rizikų mūsų šaliai, nes tokia mažų valstybių elgsenos dideliame, globaliame konflikte, kuris jau artėja prie branduolinio karo ribos, abėcėlė.

Tą visiškai galima daryti ir būnant susaistytais dabartiniais sąjungų ryšiais, ir nekeičiant šiuo metu nepakeičiamų geopolitinių pasirinkimų, ką daugiau ar mažiau sėkmingai bando daryti kitos valstybės. Tik mūsų bukalaurai apsimeta to nesuprantančiais ir jų veikla vis labiau primena užsienio šalių atstovybės darbą savo piliečių interesų sąskaita. O jų planai karo ir krizės metu primesti visuomenei nepriimtinus įstatymus yra tiesiog nusikalstami.

Tam, kad išliktume, viduje turime turėti kuo daugiau tiesioginės demokratijos valdžių išrinkimo procese ir kuo daugiau autokratijos, priimančios greitus ir ryžtingus sprendimus valdymo procese. Tam geriausiai tinka ne tinkių vinkių  rinkimai pagal partijų sąrašėlius, o vienmandatė  mažoritarinė rinkimų sistema. Tai užtikrintų ne beveidę, prisitaikėlišką, begalinių koalicijų plepyklą, o stiprią, reformas galinčią įgyvendinti vyriausybę.

Ateičiai būtina prezidentinė politinė sistema, kur prezidentas yra kartu ir valstybės vadovas, ir premjeras, formuojantis ministrų kabinetą ir vadovaujantis vyriausybei. Tačiau ją kurti reikia ne dabar, kas tik įtvirtintų esamą oligarchinę sistemą ir valstybę užvaldžiusių grupuočių siautėjimą, o po tiesiogines, esmines demokratines reformas vykdančio Seimo išrinkimo. Jei to nepavyks 2024-siais – nebepavyks niekada, nes tai yra lūžio taškas prarandamos valstybės gyvenime.

Kai jie vėl ateis jūsų balsų – paklauskit, ar tikros demokratijos sukūrimo keliu bus einama, ar bus daroma viskas, kad Konstitucija iš tikrųjų būtų gyva ir veikianti? Nes kitų egzistencinių klausimų dabar praktiškai nebėra, teritorijos administravimą gali užtikrinti bet kokie biurokratai, kokiai ambasadai  jie nebūtų pavaldūs. Visi pasiūlymai turėtų būti vertinami tik šiuo požiūriu ir jau labai greitai atsiskleis, kas už Lietuvos ateitį, o kas tik marionetė. Visa kita yra tik vietos ir laiko aplinkybės.

šaltinis: kaunoforumas.com

PAREMTI infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 173

Žymos

Atsiliepimų 7

  1. Nebloga    -  2022-10-04, 11:00

    naujuju politruku propaganda! Tik… Prazutinga lygiai taip pat,kaip ir esamu! Nes,niekas is ju nepasakys tiesos : kapitalizmas,kaip socialine ekonomine sistema – zlugo! Ir reikia grizti prie buvusios,kur zmogus buvo uztikrintas rytdiena ir visiskai nepriklause nuo pono ir jo paskirtos „isrinkimui“ valdzios!

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Myndė    -  2022-10-04, 11:35

    Norint išlikti, reikia ne kariuomenės, o noro išlikti. Galima tai pavadinti branda, jei patinka. Brandos nei kiti, nei dar kiti rinkimai neatneš. Jei bus lemta – gal kada nors priaugsim. Nors aš tai nesu didelis optimistas.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Laima    -  2022-10-04, 13:08

    Norint išlikti, mūsų kariuomenės stiprumas svarbu, bet vieningos visuomenės kaži ar neįmanoma turėti. Nebent prezidento, ministro pirmininko, seimo kalbos nesiskirtų nuo darbų ir dirbtų Lietuvai.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Algirdas    -  2022-10-04, 16:53

    Nebus jokios vyriausybės, nebus prezidento, nei seimo, nebus ir konstitucijos anei rinkimų. Neliks vagių, o tada neliks ir tokių iš tuščio į kiaurą perpilstytojų kaip šio rašinio autorius. Niekas nieko neokupuos ir neišnaudos. Žmonės liks, dora, kalba, paveldas, papročiai ir saulė danguje.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar pakeitus šią vyriausybę pasikeistų ekonominė situacija šalyje?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Bratislavos žudiko manifestas liudija, kad viskas yra kitaip nei pristato žiniasklaida

Bratislavos žudiko manifestas liudija, kad viskas yra kitaip nei pristato žiniasklaida

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Donorystė ar prekyba organais?

Donorystė ar prekyba organais?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Elektros aferistai vadovauja energetikai?

Algimantas Rusteika. Elektros aferistai vadovauja energetikai?

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Viršūnių susitikimas klimato klausimais Egipte arba atostogos už mokesčių mokėtojų pinigus

Linas Karpavičius. Viršūnių susitikimas klimato klausimais Egipte arba atostogos už mokesčių mokėtojų pinigus

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. „Turite priešų? Reiškia jūs kažkada savo gyvenime garsiai išreiškėte poziciją“

Gintaras Furmanavičius. „Turite priešų? Reiškia jūs kažkada savo gyvenime garsiai išreiškėte poziciją“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Voratinklis

Algimantas Rusteika. Voratinklis

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Jūs nieko neturėsite…

Jolanta Blažytė. Jūs nieko neturėsite…

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Kodėl Lietuvoje nėra vieningos opozicijos?

Kodėl Lietuvoje nėra vieningos opozicijos?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Vertybės ir prisitaikėliškumas

Vertybės ir prisitaikėliškumas

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Ką daryti?

Algimantas Rusteika. Ką daryti?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Marmalinė vagystė

Jolanta Blažytė. Marmalinė vagystė

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Transhumanizmas. Vietoj „Didžiojo Brolio“ – daug mažų „sesučių“ (video)

Transhumanizmas. Vietoj „Didžiojo Brolio“ – daug mažų „sesučių“ (video)

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Irakas, Ukraina? – Nebesuprasi…

Jolanta Blažytė. Irakas, Ukraina? – Nebesuprasi…

atsiliepimų 8 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Dėkoju viso LŠS vardu Nidai Vasiliauskaitei, kad atsiribojo nuo Lietuvos Šeimų Sąjūdžio

Arvydas Daunys. Dėkoju viso LŠS vardu Nidai Vasiliauskaitei, kad atsiribojo nuo Lietuvos Šeimų Sąjūdžio

atsiliepimų 25 Skaityti visą įrašą

Jei neteisiogiai tai per aplinkui ir dar brangiau nei dabar....

Putino pavyzdžiu ir Lietuvoje turi būti viena "teisybė". Juk pasitvirtina, Rusijoje jau apie 80 %...

Užpisai negyvai su tais savo lozungais....

Rusijos Vyriausybę okupavo teroristai. Jie terorizuoja ne tik savo žmones, bet ir kitas tautas......

Lyt-psichiniai iškrypėliai kontroliuoja infa.lt?... Blokuoja, kaip feisbuke, komentarus?......

Jau įprastas rusiškas būdas, teisybę apversti aukštyn kojom. Parašyti mišrainę, lyt-psichiškai iškrypėlius pridengti žydais, kitomis...

Ogi

Jų gairėse sovietinių laikų stilius, vedantis į komunizmą! Taigi - grįžtame......

Konferencija vyksta salėje, kurioje kabo ne Lietuvos, o Ukrainos - svetimos šalies vėliava. Lietuvos jau...

Taigi lyks, labai gerai. Nusikaltėliai galės dingti į Baltarusiją ir ten ramiai gyventi....

Vengrijoje, vienintelis kliuvinys ir ES, - Orbanas......

Normalu, kiekviena šalis turi rūpintis SAVO ekonomika. Kainas - rinka diktuoja, pasiūla ir paklausa. Jeigu...