infa.lt

Dabar ankstesnis mūsų siekis išlaikyti fiskalinį balansą ir ne tik užtikrino valstybės biudžeto tvarumą, bet ir padėjo suvaldyti politikus, kurie su valstybės lėšomis norėjo žaisti Kalėdų Senelius. Pastarojo meto situacija sukūrė iliuziją, kad išlaidos gali ir toliau augti nedidinant mokesčių ar nesiimant priemonių kitur, – pareiškė Estijos prezidentas Alaras Karis kalboje Riigikogu (Estijos parkamente) rudens sesijos pradžios proga, rašo ERR.

„Energijos kainos sudaro aktualiausią sritį, kurią spręsite artimiausiomis savaitėmis. Mes skubame, bet vis dėlto pabandykime aptarti savo galimybes ir palyginti savo idėjas su kolegų iš kitų pasaulio šalių idėjomis, kad rastume geriausią įmanomą sprendimą. Tiek namų vartotojams, tiek įmonėms. Ir norėčiau paraginti Jus, priimant teisės aktus, nepalikti vietos interpretacijoms, kurios galėtų prieštarauti Konstitucijai ar sulėtinti įstatymų įsigaliojimą”, – sakė Prezidentas.

„Tai sakant turime suprasti, kad negalime amžinai toliau mokėti už elektrą valstybės paskolos pinigais. Aukštos energijos kainos gali tęstis ne vienerius metus. Mums labai reikia naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, kurie nepriklausytų nuo karingų ar nedemokratinių valstybių užgaidų. Pastaraisiais metais Estijoje buvo sukurta daugybė aplinkai draugiškų energetikos sprendimų vizijų ir strategijų. Bendras planuojamų vėjo jėgainių parkų pajėgumas daug kartų viršija didžiausią Estijos suvartojimą. Problema ta, kad nė vienas iš šių dalykų neperžengė planavimo etapo ribų.”

Karis paprašė Riigikogu įdėti darbo, kad po trejų ar ketverių metų Estijai nereikėtų kalbėti apie būtinybę gelbėti namų ūkius ir įmones sparčiai kylančių energijos kainų sąlygomis. „Kad vietoj to galėtume kalbėti apie naujus Estijos gamybos pajėgumus”, – sakė jis.

Įvairių išlaidų didinimas valstybės biudžeto sąskaita, neminint mokesčių didinimo, pastaruoju metu tapo visiška mada, teigė Karis. „Nors tokiu būdu daromos krizinės išlaidos ir investicijos į krašto gynybą yra prasmingos, nuolatinių išlaidų dengimas laikinos paskolos pinigais – tikrai ne”, – sakė jis.

Karis sakė, kad tai prilygsta saviapgaulei ir rinkėjų apgaudinėjimui. „Valstybės biudžetas nėra juodoji skylė ar perpetuum mobile. Bandykime išlikti atsakingi planuodami išlaidas, kad ateities kartoms galėtume palikti ne skolą, kurią, tikėkimės, jie galės sau leisti grąžinti.”

Kalbėdamas apie vadinamąją sunkiąją nacionalinę gynybą, Karis sakė, kad Estijos investicijos ir planai gynybos srityje turi būti įgyvendinami nepriklausomai nuo to, kokios partijos sudaro vyriausybę. „Mažėjančios gerovės fone išlaidos gynybai gali atrodyti kolosalios, tačiau situacijoje, kai Europoje vyksta karas, kai Europa ginasi nuo agresoriaus, kai Estija patiria dideles kibernetines atakas, taupyti gynybai tiesiog neįmanoma.”

Prezidentas taip pat pabrėžė civilinės gynybos ir pasirengimo svarbą, o po to perėjo prie nuolatinės būtinybės remti Ukrainą ir pabėgėlius iš jos. „Galime padėti ir paremti ukrainiečius ir jų kelyje į Europos Sąjungą. Tai bus prioritetas ilgiems ateinantiems metams.”

Lietuvoje, gi, biudžetas yra ir juodoji skylė ir perpetuum mobile, ypač prisidengiant nepaprastosios padėties statusu valstybėje, kuris vakar vėl buvo patvirtintas pagrindinai valdančiųjų balsais. Už balsavo 60 valdančiųjų frakcijos narių, du valstiečiai ir 6 socialdemokratai. Optimizmą žadina bent tai, kad opozicinės partijos jau pradeda suprasti į kokį žaidimą įsivėlė nuolat palaikydamos nepaprastosios padėties pratęsimą, kai ner su karo zona besiribojančioje Lenkijoje jos nėra.