infa.lt

Vienos ES šalies patarėjas energetikos klausimais portalui EURACTIV teigė, kad egzistuoja „kognityvinis disonansas” tarp nacionalinių vyriausybių, susiduriančių su visuomenės spaudimu spręsti didėjančių sąskaitų už energiją problemą, ir lėtos Europos Komisijos, kuri nėra tiesiogiai atskaitinga rinkėjams, reakcijos.

Ši aštri kritika nuskambėjo penktadienį (rugsėjo 9 d.), kai 27 šalių bloko energetikos ministrai susitinka aptarti, kaip sumažinti sparčiai augančias Europos namų ūkių ir įmonių sąskaitas už energiją.

Tai atkartoja Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio komentarus, kuris sakė, kad kovojant su krize negalima prarasti nė dienos.

„Komisija iššvaistė laiką, ir dėl to tenka apgailestauti”, – sakė jis savaitgalį.

ES sostinėse vadovai patiria didžiulį spaudimą sumažinti sąskaitas už dujas ir elektrą, kurios smarkiai išaugo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje taikomų sankcijų ir mažėjančio dujų tiekimo į Europą.

„Kainos nuolat auga”, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas. „Taip pat didėja spaudimas dėti papildomas pastangas”, – komentavo jis prieš šiandien vyksiantį neeilinį ministrų susitikimą.

Per pastarąją savaitę Europos Komisija paskubomis pateikė keletą idėjų, įskaitant iš Rusijos importuojamų dujų kainų viršutinę ribą, elektros energijos vartojimo piko metu mažinimo tikslą ir „pajamų limitą” energetikos įmonėms, gaunančioms nenumatytą pelną iš krizės.

Tačiau visos šios idėjos yra tik ankstyvojoje projekto stadijoje ir turėjo būti pateiktos daug anksčiau, teigė vyriausybės patarėjas, išreikšdamas susirūpinimą dėl gresiančių politinių energetikos krizės padarinių.

„Dar neaišku, ar to pakaks, kad būtų suvaldytas visuomenės pyktis dėl kainų”, – sakė jis portalui EURACTIV.

„Tikrai bijau, kad šiuo klausimu atsiliekame nuo bangos. Visuomenė tikriausiai labiau pasitikėtų mumis, jei tų priemonių būtume ėmęsi gegužės mėnesį”.

Praėjusį savaitgalį, Prahoje maždaug 70 000 žmonių protestavo prieš Čekijos vyriausybę, ragindami valdančiąją koaliciją labiau kontroliuoti sparčiai kylančias energijos kainas ir reikšdami nepritarimą ES ir NATO.

Penktadienį (rugsėjo 9 d.) ES energetikos ministrai neeiliniame posėdyje aptars Komisijos siūlomas priemones.

Jei greitai nebus pasiekta apčiuopiamų rezultatų, „po metų prie stalo vėl sės mažiau nei pusė Tarybos ministrų”, – perspėjo patarėjas energetikos klausimais.

Diplomatai teigė, kad Europos Komisija, ruošdamasi šiandienos posėdžiui, buvo kurčia ir siekė jį atidėti iki rugsėjo pabaigos, t. y. visą mėnesį po to, kai jį sušaukė ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija.

Atidėti posėdį siekta todėl, kad ES energetikos komisaras Kadri Simson šią savaitę vyko į Indiją.

Kritikos dėl to, kaip Komisija sprendžia krizę, sulaukta ir iš pramonės atstovų.

Europos geoterminės energijos tarybos atstovas Sanjeevas Kumaras (Sanjeev Kumar) sakė EURACTIV, kad Europa turėjo pasimokyti iš sėkmingo COVID-19 vakcinos diegimo ir šių metų pradžioje teikti pirmenybę atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo technologijų pirkimui visoje ES.

„Retorika buvo greita. Tačiau realūs kieti ir greiti veiksmai buvo pernelyg lėti”, – sakė jis.

EURACTIV paklausta apie šią kritiką, Europos Komisija atkreipė dėmesį į savo vyriausiojo atstovo spaudai Eriko Mamerio pirmadienį (rugsėjo 5 d.) išsakytus komentarus.

„Manau, kad tvirtai einame teisingu keliu ir dar kartą kartoju, kad tai, ką pateiksime diskusijoms, bus dar naudingiau, nes skyrėme laiko išanalizuoti visus skirtingus šio klausimo aspektus”, – sakė vyriausiasis atstovas spaudai.

Kai kurie taip pat pritaria, kad Komisija, atsižvelgdama į energetikos rinkos sudėtingumą, skyrė laiko nuodugniai neatidėliotinų priemonių analizei.

„Turime apsvarstyti ne tik galimus teigiamus socialinio ir ekonominio aspekto padarinius, kuriuos gali turėti siūlomos kainų viršutinės ribos, bet ir pagalvoti apie labiausiai tikėtinus rinkos rezultatus”, – EURACTIV sakė Europos liaudies partijos įstatymų leidėjas Christianas Ehleris.

ES šalys nesutaria dėl krizių įveikimo priemonių

Nepaisant spaudimo ES sostinėms, nesitikima, kad penktadienį energetikos ministrai priims galutinius sprendimus, nes Europos Komisija dar nepateikė oficialių teisės aktų pasiūlymų.

„Mes paskelbėme neoficialų dokumentą, kuriame išdėstytos pagrindinės idėjos, kurias norime įgyvendinti”, – sakė Europos Komisijos vyriausiasis atstovas spaudai Erikas Mameris.

„Labai svarbus žingsnis bus rytoj vyksiantis Energetikos tarybos posėdis, per kurį turėsime galimybę diskutuoti su ministrais prieš galutinai parengdami savo pasiūlymus”, – sakė jis ketvirtadienį (rugsėjo 8 d.) per eilinį spaudos brifingą.

Diplomatai teigė, kad ES šalių rekomenduojami krizės sprendimo būdai vis dar skiriasi.

Nors suderintos priemonės sustiprintų ES poziciją Rusijos atžvilgiu ir padėtų išvengti ES rinkos sutrikimų, Europa turi veikti atsargiai, nes šalių energijos rūšių derinys skiriasi, paaiškino vienas aukšto rango diplomatas.

Suomija, Švedija ir Danija jau parėmė ES vykdomosios valdžios planą – trečiadienį (rugsėjo 7 d.) šių šalių ministrai pirmininkai bendru laišku kreipėsi į Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

Kelios kitos šalys pareiškė, kad yra atviros galimybėms, tačiau taip pat atsargiai vertina esminius Europos energijos rinkos pokyčius be tinkamos analizės ir patikinimo, kad tai nepakenks ES klimato kaitos tikslams.

Ir nors didelė grupė sostinių pritaria dujų kainų ribojimui, nesutariama, kaip tokią priemonę įgyvendinti ES lygmeniu.

Europos Komisija pasisako už tai, kad kainų viršutinė riba būtų taikoma tik rusiškoms dujoms, o Italija ir Belgija teigia, kad ji turėtų būti taikoma visoms į Europą importuojamoms dujoms.

Kiti nepritaria rusiškų dujų kainų ribojimui dėl galimų pasekmių, sakė vienas ES diplomatas. Rusija pagrasino nutraukti energijos tiekimą Europai, jei įsigalios kainų viršutinė riba, ir susirūpinimą kelia rytinės ir pietinės ES šalys, kurias dujų tiekimo nutraukimas ypač paveiktų.

Viena pareiškė, kad nesutiks su pasiūlymu, nes jis gali kelti pavojų tiekimo saugumui.

Pasiūlymai turi būti pateikti kitą savaitę

Kitas žingsnis po šiandienos ministrų susitikimo – Komisija turi pateikti oficialius pasiūlymus dėl teisės aktų, greičiausiai antradienį (rugsėjo 13 d.).

„Pasiūlymą pateiksime tikriausiai kitą antradienį, priklausomai nuo pažangos, o ministrai rytoj taip pat nieko nenuspręs”, – sakė Mameris.

Greičiausias būdas priimti pasiūlymus būtų taikyti skubius Tarybos reglamentus, panašius į liepos pabaigoje per mažiau nei savaitę priimtus skubius reglamentus dėl dujų paklausos mažinimo tikslo.

Tam, kad priemonės būtų priimtos, reikėtų tik kvalifikuotos ES šalių daugumos.

Tačiau kai kurie abejoja, ar Komisijos pasiūlyta Rusijos dujų kainų riba galėtų būti laikoma sankcija, o tam reikėtų vienbalsio pritarimo.

Pavyzdžiui, Vengrija liepos mėn. nepritarė paklausos mažinimo tikslui ir gali nenorėti rizikuoti savo pigių rusiškų dujų sutartimis.