infa.lt

Pragyvenimo išlaidų krizė Didžiojoje Britanijoje dar labiau paaštrės, nes nuo spalio milijonai žmonių kasmet mokės apie 80 proc. daugiau sąskaitų už energiją.

Penktadienį Jungtinės Karalystės energetikos reguliavimo institucija paskelbė naujausią kainų ribą – didžiausią sumą, kurią dujų tiekėjai gali imti iš vartotojų už energijos vienetą. Tai reiškia, kad žmonės už šildymą ir elektrą per metus mokės 3 549 svarus (4 195 eurus), rašo Associated Press, kurį cituoja US News portalas.

Jau dabar žmonės sunkiai suduria galą su galu, nes infliacija praėjusį mėnesį šoktelėjo iki 10,1 % – didžiausios per 40 metų, o sparčiai augančios energijos ir maisto kainos neabejotinai skaudžiausiai smogs neturtingiausiems.

Vyriausybė susiduria su plačiai nuskambėjusiais raginimais imtis didesnių pagalbos priemonių, tačiau nesitikima, kad bus imtasi naujų žingsnių, kol Konservatorių partija išsirinks naują ministrą pirmininką, kuris pakeis Borisą Johnsoną.

Apžvelgiame didėjančias energijos kainas Jungtinėje Karalystėje:

Vidutinio namų ūkio, mokančio tiesioginio debeto būdu, metinės sąskaitos už energiją šiemet jau išaugo rekordiškai – 54%. Sąskaitos neviršijo 1 971 svaro sterlingų (2 330 eurų) per metus, palyginti su maždaug 1 200 svarų sterlingų (1 419 eurų) praėjusią žiemą.

Pagal penktadienį paskelbtą patikslintą kainų ribą nuo spalio 1 d. vidutinės namų ūkių sąskaitos už energiją padidės iki 3 549 svarų sterlingų (4 195 eurų) per metus. Jos dar labiau padidės, kai sausio mėn. vėl bus atnaujinta kainų viršutinė riba, kuri, kaip tikimasi, viršys 4 000 svarų sterlingų (4 728 eurų).

JAV bankas „Citi” prognozuoja, kad dėl didžiulio energijos sąnaudų augimo kitais metais infliacija Jungtinėje Karalystėje gali išaugti iki 18%. Anglijos bankas prognozuoja, kad recesija prasidės dar šiais metais.

Labdaros organizacijos ir visuomenės sveikatos vadovai įspėja, kad žiemą sparčiai didėjančios sąskaitos taps „katastrofa” skurdžiau gyvenantiems žmonėms, nes vis daugiau jų bus priversti rinktis tarp būsto šildymo ir maisto ant stalo.

Energetikos reguliavimo institucija – Dujų ir elektros rinkų tarnyba – teigė, kad kas ketvirtį atnaujinamų duomenų tikslas – sumažinti energijos rinkos nepastovumą ir leisti energijos tiekėjams geriau valdyti riziką, kad vartotojams staiga nedidėtų išlaidos.

Kodėl kyla kainos?

Pasaulinės naftos ir dujų kainos nuo praėjusių metų smarkiai kilo, nes pasaulio ekonomika atsigavo po koronaviruso pandemijos, o energijos paklausa išaugo. Rusijos karas Ukrainoje (ir sankcijos Rusijai – infa.lt) sukėlė tikrą energetikos krizę, nes Maskva sumažino arba nutraukė gamtinių dujų tiekimą į Europos šalis, kurios yra priklausomos nuo šio kuro pramonėje, elektros energijos gamyboje, namų šildyme ir vėsinime.

Dėl mažėjančio tiekimo, didesnės paklausos ir baimės, kad Rusija visiškai nutrauks dujų tiekimą, gamtinių dujų kainos pasiekė rekordines aukštumas, o tai dar labiau paskatino infliaciją, kuri sumažino žmonių galimybes išlaidauti ir padidino recesijos riziką Europoje ir Jungtinėje Karalystėje.

„Rinka nerodo jokių ženklų, kad būtų rasta nauja pusiausvyra”, – sakė „Rystad Energy” analitikas Lu Ming Pangas (Lu Ming Pang). „Rinkos nuotaikos – tai nuovargio nuo kainų rekordų ir tylaus susitaikymo su tuo, kad ši nauja norma išliks, mišinys.”

Nors Didžioji Britanija iš Rusijos importuoja tik nedidelę dalį dujų, ji labiau nei kaimyninės Europos šalys priklauso nuo dujų, nes turi mažiau branduolinės ir atsinaujinančiosios energijos. Be to, ji neturi tiek daug pajėgumų dujoms saugoti, todėl yra priversta pirkti dujas trumpalaikėje neatidėliotinų sandorių rinkoje, kurioje kainos labiau svyruoja.

Politikai teigia, kad jie numatė 37 mlrd. svarų sterlingų vertės paramos paketą, kuris padės sumažinti pragyvenimo išlaidas. Visiems namų ūkiams šią žiemą bus suteikta 400 svarų (473 eurai) nuolaida sąskaitoms už energiją, o milijonai mažas pajamas gaunančių žmonių gaus dar 650 svarų (768 eurus).

Šios priemonės buvo plačiai kritikuojamos kaip nepakankamos, tačiau naujos politikos nesitikima iki rugsėjo 5 d., kai konservatoriai paskelbs, ką išsirinko naujuoju lyderiu.

Kai kurie, įskaitant opozicinę Leiboristų partiją, ragino pareigūnus gerokai padidinti finansinę paramą žmonėms ir įšaldyti energijos kainų viršutinę ribą. Leiboristai siūlė už ją mokėti pratęsiant vyriausybės laikiną naftos ir dujų kompanijų nenumatytam pelnui taikomą mokestį.

Panašu, kad nei Liz Truss, nei Riši Sunakas, du politikai, pretenduojantys tapti būsimuoju ministru pirmininku, tokio plano nepalaiko, rašo leidinys.

Kai kurie kritikai teigia, kad dėl krizės iš dalies kalta visiškai privatizuota Jungtinės Karalystės energetikos rinka, kurios pradžią galima sieti su Margaret Tečer (Margaret Thatcher) liberalizavimo siekiu aštuntajame dešimtmetyje.

Pietryčių Londono bendruomenės energetikos grupės, padedančios nepasiturintiems žmonėms apmokėti namų ūkio sąskaitas, vadovė Giovanna Speciale sakė, kad energijos rinka yra „iš esmės sugedusi”.

Gauta „400 ar 1 200 svarų sterlingų vyriausybės parama nelabai padės – tai tik pleistrai”, – sakė Speciale. „Mums reikia spręsti sistemines problemas. Kadangi sistema yra visiškai privati, vyriausybė gali labai nedaug ką padaryti, kad į tai įsikištų.”

KAIP JUNGTINĖ KARALYSTĖ ATRODO PALYGINTI SU ES KAIMYNĖMIS?

Energijos kainos kyla ir kitose Europos šalyse, tačiau kai kurių šalių gyventojai nepajuto tokio spartaus sąskaitų augimo kaip Jungtinėje Karalystėje.

Prancūzijoje dujų kainos įšaldytos 2021 m. spalio mėn. lygyje, o birželio mėn. paskelbtu vyriausybės dekretu įšaldymas pratęstas iki metų pabaigos. Mažas ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai taip pat gauna 100 eurų dujoms ir elektrai pirkti.

Vokietijoje vidutinės elektros energijos kainos namų ūkiams per praėjusius metus padidėjo iki 38 proc. Naujasis mokestis, kuriuo siekiama paremti energetikos bendroves, perkančias brangesnes gamtines dujas, vidutiniam namų ūkiui per metus pridėtų kelis šimtus eurų. Tačiau vyriausybė, siekdama kompensuoti šias išlaidas, laikinai sumažina gamtinių dujų mokesčius nuo 19 % iki 7 % ir patvirtino vienkartines pinigines subsidijas.

Italijoje per parlamento rinkimų kampanijas vis dažniau pasigirsta raginimų nustatyti energijos kainų viršutinę ribą. Šį mėnesį vyriausybė skyrė 8,4 mlrd. eurų, kad padėtų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir įmonėms kompensuoti padidėjusias energijos sąnaudas, prieš tai patvirtinusi lengvatas.

Galima neabejoti, kad Lietuvoje vyksta absoliučiai tas pats, tik skirtingai nuo kitų šalių, turime mažiau informacijos, nes vyriausybė elementariai nedirba ir netiria šalies energijos ūkio perspektyvų. Paskutinis žiniasklaidos pranešimas skelbė, kad elektros kaina Lietuvoje pasieks 4 eurus už 1 kwh. (4000 eurų 1 MWh), kas iš esmės yra energetinis valstybės krachas, jei ji pati negamina sau elektros energijos.