infa.lt

(CITIZENSIDE/PATRICE PIERROT / AFP)

Aukšto rango Prancūzijos ministras pareikalavo, kad šalis, atsižvelgdama į visuotinį atšilimą, įsteigtų 3 000 „žaliosios policijos” pareigybių.

Prancūzijos vidaus reikalų ministro pareigas einantis Žeraldas Darmaninas (Gérald Darmanin) paskelbė, kad siekia sukurti 3 000 naujų „žaliosios policijos” pareigūnų etatų, nes, jo nuomone, šis žingsnis yra būtinas kovojant su klimato kaita, praneša Breitbart.

Žinia apie galimą šių naujų pareigybių steigimą Prancūzijoje pasirodė po to, kai Europos Sąjungos vadovai paragino sukurti viso bloko „civilinės saugos pajėgas” kovai su klimato kaitos padariniais, kurias kontroliuotų Briuselis, o kai kurie šį žingsnį pavadino eurokratų bandymu uzurpuoti dar daugiau nacionalinių valstybių valdžios.

Interviu „Le Journal du Dimanche” Darmaninas pagrindė 3 000 naujų pareigybių, specialiai skirtų su ekologija susijusiems kriminaliniams klausimams spręsti, sukūrimą, nurodydamas klimato kaitos poveikį Prancūzijai, ypač dėl miškų gaisrų, kurių devynis iš dešimties esą sukėlė žmogaus veikla.

„Atsižvelgdami į tai, privalome pagerinti teisminio tyrimo darbą”, – cituoja leidinys politiko žodžius.

„Todėl nusprendėme masiškai sustiprinti Centrinio kovos su žala aplinkai biuro išteklius ir įsteigti 3 000 „žaliosios policijos” etatų”, – tęsė jis. „Siekiama, kad kiekvienoje žandarmerijos brigadoje būtų žandarų, apmokytų atakų prieš ekologiją užkardymui.”

„Tai bus revoliucija”, – pridūrė Darmaninas.

Prancūzijos ministro planas įdarbinti 3 000 naujų „žaliosios policijos” pareigūnų įgyvendinamas tuo metu, kai Europos pareigūnai siekia išplėsti savo įgaliojimus, tariamai siekdami kovoti su klimato kaitos padariniais.

Vienas eurokratas praėjusią savaitę paprašė suteikti Briuseliui daugiau įgaliojimų sukurti tiesiogiai jam pavaldžias „civilinės saugos pajėgas”, kurios galėtų „saugoti” valstybes nares nuo nelaimių, tariamai sukeltų besikeičiančio klimato.

„Vis labiau jaučiame, kad civilinės saugos srityje reikia daugiau Europos”, – pareiškė krizių valdymo vadovas Janezas Lenarčičius (Janez Lenarcic), teigdamas, kad Briuselis galėtų užtikrinti šią „apsaugą”, jei jam būtų suteikta daugiau suverenių galių valstybių narių atžvilgiu.

Tačiau tokį pasiūlymą pasmerkė kritikai, o vienas Europos Parlamento narys teigė, kad „nerinkti biurokratai” organizacijoje „naudojasi bet kokia dingstimi, kad perimtų daugiau suverenių galių”.

„Šie Europos biurokratai yra ne sprendimas, o daugelio problemų, su kuriomis susiduria ES, priežastis, o labai žalinga energetikos krizė yra tik to įrodymas”, – sakė Europos Parlamento narys Cristian Terhes, atstovaujantis Rumunijai. „Šiems neatsakingiems ir neatskaitingiems biurokratams suteikti dar daugiau galių būtų tiesiog neatsakinga”, – pridūrė jis.

„Europai reikia atgimstančios nacionalinės ir suverenios demokratijos, kūrybiškumo ir galių vietos žmonėms, o ne vienodo dydžio biurokratinės kontrolės iš Briuselio centro.”