infa.lt

• „O ką daryti, jei ten sėdi savi“?
• „Tegul Seimo gudragalviai valdantieji priima atsakomybę už savo klaidas, kodėl už mūsų pinigus moka?“
• „Aš susitaikiau, jei mane apvogė eilinis sukčius, bet jei elitinis…“
• „Čia ne klaidos, o suplanuotas nusikaltimas.“

Taip ir toliau galima tęsti pasipiktinusių bendrovės „Perlas Energija“ ir jau ne tik „neperliečių“ žmonių pasisakymus įvairiuose socialinių tinklų komentaruose ar sutikus Gedimino prospekte tyliųjų revoliucionierių, kurie, nežinau kodėl, bet sukandę dantis protestuoja tylos forma. Gal karščiai, o gal suplanuotos atostogos trukdo protestuoti: juk karšta, o dabar labai karšta ir piniginėje, velniai griebtų, labai prasti popieriai, rašo Seimo narys Robertas Šarknickas.

Man niekaip nesuprantama, kodėl Vyriausybė, pati padariusi šiurkščią elektros rinkos liberalizavimo klaidą, naudingą lobistams, dėl energijos paslaugų tiekimo, nesugebėjo peržiūrėti, kokie turi būti reikalavimai teikiant paslaugas, na, tarkim, kiek teikianti paslaugas įmonė turėtų turėti darbuotojų, taip pat, ar veikla yra drausta nesėkmės atveju, kad būtų apsaugotas vartotojas, ir panašiai.

Netikėčiausia žinia, sukrėtusi visuomenę, kad už mūsų – nukentėjusiųjų ir nenukentėjusiųjų, – mokesčių mokėtojų, pinigus bus lobistams padengti nuostoliai, kad, gink Dieve, jie nebankrutuotų, leisk suprasti – lobtų. Manau, kad tai yra visiškas nesiskaitymas su tauta, pasityčiojimas iš žmonių. Žinome jūsų garsiąją frazę: jei nepatinka mūsų valdžia, po kelių metų išsirinkite tą, kuri patiks!

Klausimas, ar bus, kam rinkti, nes emigracijos skaičius auga reaktyviniu greičiu, žmonės nebepasitiki valstybe, krito ūpas grįžti namo net ir tiems žmonėms, kurie jau atidavinėjo namų raktus Anglijos, Švedijos ar Norvegijos nuomotojams. Deja, spynų raktai grįžo atgal kaboti prie veidrodžio, durų staktų.

Išgirdau ne vieną pasiūlymą stabdyti bet kokius liberalizavimus – ir baigsis vagystės. Turiu pasakyti, kad yra tiesos. Net labai didelės. Valdžia stipriai žmonėms pakirto pasitikėjimą elektros rinkos liberalizavimo politika.

Tam, kad vėl būtų atkurtas pasitikėjimas, reikia gerai pagalvoti apie saugiklius nesėkmės atveju, tokius kaip draudimo modelį, kad įvykus panašiai situacijai kaip su bendrove „Perlas Energija“ būtų apsaugotas vartotojas ir, kad ne valstybės sąskaita reikėtų gelbėti gyventojus. Seime apskritai pasitikėjimas valdžia, esant šiems valdantiesiems, krito žemiau nei gali būti. Žodis „liberalizavimas“ per kelias savaites žmonėms tapo kaip keiksmažodis.

Nepasitikiu Lietuvos valstybės  kontrolės institucijomis, kurios vienaip ar kitaip pripranta prie nenaudingų žmonėms sprendimų.

Turbūt neatsitiktinai kai kurios buvusios valdžios norėdavo nacionalizuoti įmones, kad butų mažiau vagiama, kad būtų mažiau galimybių tarpininkams tartis su politikais ir dalintis pelnu.

Ir pabaigai. Gal tai ne visai mano sritis rašyti apie energetiką, bet esu vienas iš vartotojų, kaip ir mano kaimynai, rinkėjai, kurie ne prasčiau išmano, kokia čia velniava vyksta liberalioje Lietuvoje.