infa.lt

2015 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad „Deutsche Bank, kaip skolintojas buvo susijęs su „cum-ex” skandalu, į kurį buvo įtraukti bankai visoje Europoje, rašo Financial Times.

Remiantis vidaus tyrimo dėl „Deutsche Bank” vaidmens viename didžiausių Europos mokesčių skandalų rezultatais, banko darbuotojai pažeidė reguliavimo taisykles ir bendrovės politiką, kad sudarytų sąlygas klientams pasisavinti milijonus eurų valstybės pajamų.

Kelno prokurorai dėl šio skandalo tiria daugiau kaip 70 esamų ir buvusių darbuotojų, o tai rodo, kad Vokietijos bankas dalyvavo daugiamilijardinėje „cum-ex” mokesčių sukčiavimo schemoje, dėl kurios teisėsaugos institucijos atlieka platų tyrimą.

Kelno prokurorai, vykdydami platesnį tyrimą dėl schemos, pagal kurią buvo pasisavintos valstybės pajamos vykdant ilgalaikį sukčiavimą, į kurį įsitraukė pirmaujantys bankai, įskaitant „Barclays”, „Macquarie” ir „UniCredit” banką „HypoVereinsbank”, apklausia 1 500 asmenų.

Prokurorai šį skandalą tiria jau ne vienerius metus, tačiau šį mėnesį tyrimas paspartėjo, kai Frankfurto prokurorų nurodymu Maljorkoje buvo suimtas buvęs banko „Fortis” vyresnysis bankininkas.

Su „Deutsche” vidaus tyrimu, kurį dar 2015 m. atliko advokatų kontora „Freshfields”, buvo supažindinti prokurorai. Jis sudaro pagrindinę Kelno teisėsaugos institucijos atliekamo baudžiamojo tyrimo prieš banko darbuotojus dalį, teigė su tuo susipažinę asmenys.

Apskaičiuota, kad mokestinis sukčiavimas žemyno mokesčių mokėtojams kainavo milijardus eurų ir yra susijęs su akcijų sandoriais, sudarytais prieš ir po akcijų dividendų išmokėjimo, kuriais apgaudami vyriausybes susigrąžino mokesčius, kurie niekada nebuvo sumokėti. Šis sukčiavimas buvo pavadintas cum-ex (iš lotynų kalbos kilęs žodis reiškia „be dividendų”, o tai reiškia, kad dividendai išnyksta.

Tyrimo metu nustatyta, kad „Deutsche” mokesčių departamentas iš pradžių bandė sulaikyti banką nuo cum-ex veiklos po to, kai jo investiciniai bankininkai paprašė leidimo tiesiogiai dalyvauti tokiuose sandoriuose. Kreditorių mokesčių specialistai teigė, kad mokesčių grąžinimai, kurie pagal tuometinį Vokietijos mokesčių kodeksą techniškai ir buvo galimi, buvo nesąžiningi ir kėlė didžiulę riziką reputacijai.

Tačiau, tyrimo duomenimis, Londone įsikūrę „Deutsche” investiciniai bankininkai šį draudimą apėjo. „Nustatėme nemažai teisinių ar reguliavimo reikalavimų arba vidaus politikos pažeidimų”, – sakė „Freshfields”.

Finansų ministerijos duomenimis, 2001-2011 m. Vokietijoje mokesčių institucijos grąžino mažiausiai 3,9 mlrd. eurų neteisėtai grąžintinų mokesčių.

„Freshfields” ataskaitoje nustatyta, kad didžiausias Vokietijos skolintojas gavo milijonus eurų gražinamų mokesčių sąmoningai teikdamas investicinės bankininkystės paslaugas klientams, kurie specializavosi cum-ex prekyboje. Bankas taip pat vykdė prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, netiesiogiai naudodamasis spragomis, kurios buvo paskelbtos neteisėtomis.

2008-2011 m. „Deutsche” netgi valdė 5 proc. akcijų paketą „Luxembourg Financial Group Holding” – vieno iš cum-ex specializuotų investicinių fondų, kuris taip pat buvo vienas iš probleminių „Deutsche” investicinės bankininkystės klientų, savininko, teigiama ankstesniame 2013 m. užbaigtame „Freshfields” tyrime, kurį taip pat matė „Financial Times”.

Deutsche FT sakė, kad „savo paskyra nedalyvavo cum-ex sandoriuose”, tačiau pripažino, kad „dalyvavo klientų cum-ex sandoriuose”, įskaitant tokias finansines paslaugas kaip cum-ex sandorių finansavimas.

„Šiandien „Deutsche Bank” labai kritiškai vertina šią finansavimo veiklą ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis atliekant su tuo susijusius tyrimus”, – teigė bankas.

Vokietijos aukščiausiasis teismas 2021 m. priimtame svarbiame sprendime paskelbė, kad cum-ex sandoriai visada buvo nesąžiningi, atmesdamas įvairių advokatų kontorų, įskaitant „Freshfields”, atskirąsias nuomones.

Tarp „Freshfields” ataskaitoje išvardytų trūkumų buvo kontrolės priemonių, kurios užtikrintų, kad bankininkai iš tikrųjų laikytųsi skolintojo vidaus politikos, trūkumas.

Advokatų kontora teigė, kad „Deutsche”, užuot pasikliovęs tuo, jog atitinkamas padalinys „kontroliuos savo veiklą”, „turėjo įdiegti sistemas, kurios užtikrintų, kad padalinys prekiautų laikydamasis sandorių patvirtinimuose nustatytų parametrų”.

„Freshfields” kritikavo skolintoją už tai, kad jis priėmė klientus, kurie aiškiai specializavosi cum-ex prekyboje ir daug skolinosi iš „Deutsche” sandoriams finansuoti. Be to, „Deutsche” teikė akcijas, naudojamas cum-ex sandoriuose, ir pardavinėjo apsidraudimo priemones, reikalingas apsisaugoti nuo staigių kainų svyravimų biržoje.

Ataskaitoje teigiama, kad „vyresnieji verslo vadovai aptarė reputacijos problemas, susijusias su sverto teikimu potencialiems cum-ex pirkėjams”, ir padarė išvadą, kad „rizika buvo priimtina”. Šie vyresnieji bankininkai „visiškai suprato cum-ex prekybos pobūdį ir žinojo, kad [kai kurie klientai] netiesiogiai dalyvaus tokiuose sandoriuose”.

Be to, ataskaitoje teigiama, kad „Deutsche” susitarimai dėl mokesčių su šiais klientais nebuvo tinkamai dokumentuoti.

„Freshfields” tyrimas parodė, kad „Deutsche” pats vykdė prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pasinaudodama mokesčių spraga. FT matytame 2007 m. vidiniame pranešime tai buvo apibūdinta kaip „nuolatinė galimybė”.

Remiantis „Freshfields” peržiūrėtais vidaus dokumentais, „Deutsche” apskaičiavo, kad prekiaudamas tam tikromis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apie dividendų išmokėjimo datą galėtų gauti 50 mln. eurų metinio pelno per metus, pabrėždama, kad „mes fiziškai neperkame akcijų ir nesame tas asmuo, kuris turi taikyti [mokesčių reikalavimą]”.

Pasak „Freshfields” tyrimo, vėlesnė prekybinė veikla pažeidė „Deutsche” vidaus taisyklių, kuriomis buvo siekiama apriboti banko dalyvavimą cum-ex prekyboje, „dvasią ir tikslą” – šio tikslo, kaip teigiama tyrime, buvo plačiai nepaisoma.

Ir šie bankai šiandien kovoja su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir reikalauja iš eilinių žmonių visų įmanomų ataskaitų, kurios jau seniai būna pateiktos VMI. Nori atsiplauti žmonių sąskaita?