infa.lt

REUTERS

Turkijos Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu apkaltino Suomiją ir Švediją, kad jos leidžia „teroro propagandą”, kol abi šalys laukia Ankaros leidimo prisijungti prie NATO, rašo DW.

Švedija dar neišdavė Turkijos ieškomų įtariamųjų kaltinimų terorizmu, trečiadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Jie turi įvykdyti savo įsipareigojimus, kitaip mes blokuosime jų paraiškas dėl narystės NATO”, – pareiškė M. Cavusoglu, kurį cituoja valstybinis transliuotojas „TRT World”. M. Cavusoglu taip pat teigė, kad „teroro propaganda Švedijoje ir Suomijoje tęsiasi”.

Švedija ir Suomija pateikė paraiškas dėl narystės NATO reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau susidūrė su Turkijos pasipriešinimu pastarajai teigiant, kad Skandinavijos šalys remia „terorizmą”. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino jas, kad jos yra kurdų kovotojų prieglobstis.

Birželio mėnesį Ankara atsisakė prieštaravimų dėl jų stojimo į NATO po to, kai Šiaurės šalys „skubiai išnagrinėjo Turkijos pateiktus įtariamųjų terorizmu deportacijos ar ekstradicijos prašymus”.

Trečiadienį K. Cavusolgu sakė, kad šiuo metu susitarimą nagrinėja jo ministerija. „Jei įsipareigojimai bus įvykdyti, jis bus nusiųstas prezidentui, o jis jį nusiųs parlamentui. Žinoma, parlamentas priims sprendimą, bet dabar jis negali būti išsiųstas”, – citavo jo žodžius provyriausybinis dienraštis „Daily Sabbah”.

Turkijos reikalavimai

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas teigė, kad Švedija pažadėjo pagal susitarimą išduoti 73 Turkijos valdžios institucijų ieškomus „teroristus”. Praėjusią savaitę jis pareiškė, jog jei Šiaurės šalys atsitrauks nuo susitarimo, Turkijos parlamentas galės neratifikuoti sutarties.

Ankara ypač susirūpinusi dėl Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią ES ir JAV laiko teroristine grupuote, narių. Ji taip pat ieško tremtyje gyvenančio Turkijos dvasininko Fethullah Guleno pasekėjų.

Šiaurės šalių pora pareiškė, kad bus laikomasi teisinio proceso

Švedijos teisingumo ministras Morganas Johannssonas anksčiau teigė, kad šalis, vertindama ekstradicijos prašymus, vadovausis tarptautiniais ir vietos teisės aktais ir neišduos Švedijos piliečių.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pabrėžė, kad Helsinkis, spręsdamas ekstradicijos klausimus, taip pat vadovausis teisinės valstybės principais.

R. T. Erdogano oponentai, įskaitant įstatymų leidėjus, žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus, dažnai atsidurdavo kalėjime dėl, kaip įprasta manyti, sufabrikuotų kaltinimų.