infa.lt

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino administracinę atsakomybę ir baudas už atsiskaitymų grynaisiais pinigais pažeidimus.

Seimas birželio mėn. priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, kuriuo nutarė nuo šių metų lapkričio 1 d. tiek įmonėms, tiek gyventojams uždrausti atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Kartu įtvirtinamos išimtys, kurioms bus taikomi papildomi reikalavimai, bei atvejai, kada šis draudimas nebus taikomas.

Pagal priimtas pataisas, nuo lapkričio 1 d. administracinė atsakomybė už pažeidimus tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams bus diferencijuojama priklausomai nuo administracinio nusižengimo sudėtingumo, t. y. atsižvelgus į atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais sumą.

Administracinės baudos dydis priklausys nuo panaudotos grynųjų pinigų sumos, viršijusios leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą: iki 50, nuo 50 iki 500 ir virš 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND).

Viršijus iki 50 BBND sumą (iki 2,5 tūkst. eurų)

Asmenims bauda sieks nuo 100 iki 500 eurų, o įmonių vadovams – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos gyventojams bus nuo 200 iki 1 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 1 iki 2 tūkst. eurų.

Viršijus nuo 50 iki 500 BBND sumą (nuo 2,5 iki 25 tūkst. eurų)

Asmenims grės nuo 200 iki 1 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 1 iki 2 tūkst. eurų bauda. Už pakartotinus pažeidimus baudos gyventojams bus nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.

Viršijus daugiau kaip 500 BBND sumą (virš 25 tūkst. eurų)

Asmenims jos sieks nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos gyventojams bus nuo 2 iki 3 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 3 iki 4 tūkst. eurų.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1608(2) balsavo 96 Seimo nariai, prieš − 2, susilaikė 12 parlamentarų.

infa.lt komentaras:

Ką tai iš esmės reiškia?

Kad visi žmonių pinigai turi būti laikomi bankuose, kur dėl 21% infliacijos, jie per metus praras po 21 eurą nuo kiekvieno 100 kaupiamų eurų. T.y. nuo kiekvieno 100 eurų, kiekvienas laikantis banke pinigus žmogus, praras per metus po 21 eurą. Nuo tūkstančio – 210 eurų jų pradinės perkamosios vertės. Paskaičiuokime dar banko mokesčius ir gausime atsakymą, kam naudinga, kai pinigai laikomi banke, iš kurio užsimanęs tą pačią diena jų net neatsiimsi, jei saugoma didesnė suma.

Bet žinote ką? Pinigų „saugoti kojinėje” dar niekas neuždraudė. O kadangi bankai palūkanų už laikomus pinigus dabar nemoka (tokia infliacija paverstų niekais bet kokias palūkanas) – tai juose apsimoka saugoti ne daugiau, nei jums reikia mėnesio išlaidoms apsimokėti sąskaitas internetu. Tada ekstremalių atveju prireikus grynųjų pinigų, o galimos karo grėsmės sąlygomis tai itin aktualus klausimas, neteks bruktis eilėse prie bankomatų, kurie prie viso to gali ir neveikti.

Beje, „teisinė” ironija – baudas teks mokėti už tai, kad naudojiesi savo, ne svetimais pinigais pagal savo asmeninius poreikius. Panašu, kad pasirinkimo laisvė artėja į pabaigą