infa.lt

Svarbus NATO ir keturių JAV sąjungininkių Indijos-Ramiojo vandenyno regione susitikimas sulaukė grėsmingo Kinijos perspėjimo, rašo Washington Examiner.

„Kinija atidžiai stebės įvykius”, – ketvirtadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas. „Nesėdėsime sudėję rankų ir nežiūrėsime, jei įvyks kas nors, kas gali pakenkti Kinijos interesams.”

„Patariu NATO nustoti skleisti melagingus faktus prieš Kiniją, [nutraukti] provokacines kalbas ir veiksmus ir nekiršinti Azijos bei viso pasaulio”, – sakė Kinijos ambasadorius Xing Haiming Seulo auditorijai, susirinkusiai paminėti diplomatinių santykių su Pietų Korėja, kuri dalyvavo NATO aukščiausiojo lygio susitikime, 30-ųjų metinių.

Šie diplomatiniai pasisakymai tęsia pareiškimų seriją, liudijančią, kad tarp Kinijos ir „politinių Vakarų”, kaip aukštieji NATO pareigūnai kartais vadina JAV vadovaujamą demokratinių valstybių tinklą, tvyro priešiškumas. Abipusės pastabos atskleidžia, kokiu mastu Rusijos invazija į Ukrainą sugadino Kinijos ir Vakarų demokratijų santykius, kad abi šalys dabar kalba apie kitą šalį kaip apie grėsmę perkeliant konfliktą į savo regionus.

„Matosi, kad po invazijos į Ukrainą įtampa tarp Kinijos ir Europos sparčiai išaugo”, – laikraščiui „Washington Examiner” sakė Amerikos verslo instituto atstovas Zackas Cooperis.

„Manau, kad abi šalys vis dar pirmiausia nerimauja dėl to, ką kita šalis daro savo regionuose, o ne visame pasaulyje. Taigi NATO nerimauja dėl Kinijos veiksmų transatlantiniame regione. Kinija nerimauja dėl NATO veiksmų Azijoje. Manau, kad tai tęsis ir toliau”, pridūrė jis.

Kinijos parama Rusijai per visą karą Ukrainoje sugriežtino Vakarų požiūrį į komunistinį režimą. Transatlantinis pyktis dėl Pekino susivienijimo su Rusija tokiu rimtu Europos saugumui klausimu gali paspartinti vadinamąjį transatlantinės ir Kinijos ekonomikų atsiskyrimą – procesą, kurį paskatino pyktis dėl to, kad Kinija cenzūravo ankstyvuosius perspėjimus apie atsirandantį naują koronavirusą ir vėliau apribojo pandemijos metu reikalingos medicininės įrangos eksportą.

„Rusija ir Kinija yra bukos melagės”, – laikraščiui „Washington Examiner” sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas. „Kiekvieną dieną bus vis sunkiau priimti [produktus] „pagaminta Rusijoje”, o kartu ir „pagaminta Kinijoje”.”

Tokia abipusio įtarumo tendencija išryškėjo per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Madride, kuriame transatlantinis aljansas įvardijo Kiniją kaip „sisteminės konkurencijos” su Vakarais židinį, o Pekinas išreiškė neslepiamą priešiškumą.

„Būtent NATO kelia sisteminius iššūkius pasaulio saugumui ir stabilumui”, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao. „NATO turi nedelsiant nutraukti nepagrįstus kaltinimus ir provokacinę retoriką Kinijos atžvilgiu, atsisakyti pasenusio Šaltojo karo mentaliteto ir nulinės sumos žaidimo mąstysenos, atsisakyti aklo tikėjimo karine galia ir klaidingos praktikos siekti absoliutaus saugumo, sustabdyti pavojingus bandymus destabilizuoti Europą ir Azijos-Ramiojo vandenyno regioną ir veikti saugumo ir stabilumo labui Europoje ir už jos ribų.”

Panašiai Kinijos vyriausiasis pasiuntinys Jungtinėse Tautose tvirtino, kad NATO „pasėjo konflikto sėklą” Ukrainoje, ir pridūrė, jog „negalima leisti, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regione kiltų tokia sumaištis ir konfliktai, kurie veikia kai kurias pasaulio dalis”.

Šis kaltinimas atspindėjo NATO vertinimą, kad Kinijos veiksmai gali kelti pavojų „euroatlantiniam saugumui”.

„KLR kenkėjiškos hibridinės ir kibernetinės operacijos, konfrontacinė retorika ir dezinformacija nukreiptos prieš sąjungininkus kenkia Aljanso saugumui”, – rašoma NATO 2022 m. „Strateginėje koncepcijoje”.

„Esame atviri konstruktyviam bendradarbiavimui su KLR, įskaitant abipusio skaidrumo kūrimą, siekiant apsaugoti Aljanso saugumo interesus. Kartu atsakingai dirbsime kaip sąjungininkai, kad spręstume KLR keliamus sisteminius iššūkius euroatlantiniam saugumui ir užtikrintume ilgalaikį NATO gebėjimą garantuoti sąjungininkų gynybą ir saugumą.”

Japonijos Ministras Pirmininkas Fumio Kishida dalyvavo NATO aukščiausiojo lygio susitikime iš karto po to, kai buvo nuvykęs į Berlyną, kur vyko kasmetinis G-7 – septynių didžiausių pasaulio pramoninių ekonomikų bloko – susitikimas. Be Pietų Korėjos, aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovai, taigi Madride buvo atstovaujama visoms „penkioms akims” – anglakalbių šalių, kurios dalijasi žvalgybos informacija, blokui.

„Tuo pat metu, kai kalbama apie Kiniją euroatlantiniame regione, jie taip pat kviečia japonus ir korėjiečius į NATO susitikimų kuluarus”, – sakė Cooperis. „Jie nori bendradarbiauti su Azijos partneriais, tačiau, manau, kad, kaip žinote, jie mano, jog šis bendradarbiavimas daugiausia vyksta transatlantinėje erdvėje, reaguojant į tai, ką Kinija daro transatlantinėje erdvėje, o ne labiau siekia, kad NATO veiktų Azijoje.”

Cooperis pabrėžė skirtumą tarp NATO, kaip saugumo bloko, interesų ir įvairių NATO valstybių narių, kurios taip pat yra suinteresuotos Indijos-Ramiojo vandenyno regionus, interesų. Tačiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss įvardijo G-7 kaip galimą plataus masto bendradarbiavimo platformą saugumui palaikyti.

„Norėčiau, kad G-7 veiktų kaip ekonominis NATO, kuris ne tik spręstų Rusijos, bet ir Kinijos keliamus iššūkius”, – antradienį Didžiosios Britanijos parlamento Užsienio reikalų komitetui sakė L. Truss. „Neseniai vykusiame G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime paskelbėme pareiškimą dėl Kinijos ekonominės prievartos. Mano nuomone, tai yra pagrindinė laisvės tinklo dalis. Žinoma, kad G-7 [bendrasis vidaus produktas] sudaro 50 proc. pasaulio ekonomikos. Kai veikiame kolektyviai, galime užtikrinti kitokius rezultatus. Galime kitaip skatinti kitas valstybes”.

Ši iniciatyva atspindi tiek Europos pripažinimą dėl JAV interesų Indijos-Ramiojo vandenyno regione, tiek platų supratimą, kad Kinijos agresija, pavyzdžiui, Taivano atžvilgiu, keltų grėsmę sukelti ekonominę krizę Vakarams, nes Taivanas užima dominuojančią vietą aukštųjų technologijų mikroschemų, vadinamųjų puslaidininkių, gamyboje.

„Su G-7 sąjungininkais kalbėjome apie tai, kaip užtikrinti, kad Taivanas turėtų pajėgumų apsiginti”, – pridūrė L. Truss. „Mes, kaip ir kiti sąjungininkai visame pasaulyje, suteikiame Taivanui pajėgumų. Dirbame su savo partneriais, kad įsitikintume, jog jie turi tuos pajėgumus, nes mums reikia ginti šalį.” (Taivanas, pagal viso pasaulio pripažintas sienas – yra Kinijos dalis – infa.lt past.).

Kinijos pareigūnai pasipiktino panašia Australijos ministro pirmininko Anthony Albanese’o pastaba, pasakyta šią savaitę, nes žemyninės dalies komunistinis režimas primygtinai tvirtina, kad Taivanas „nėra suvereni šalis”, o greičiau atsiskyrusi provincija, kurią galiausiai reikia sutramdyti. „Tikimės, kad atitinkami politikai nustos daryti neatsakingas pastabas”, – šią savaitę sakė Zhao.

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos pirmaujančios šalys nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu, kad užmegztų diplomatinius santykius su Pekinu, tačiau jos palaiko šiltus neoficialius santykius su Taipėjumi ir stengiasi įtikinti Kinijos komunistų lyderius, kad įsiveržimas į salą būtų „katastrofiška klaida”, kaip šią savaitę sakė L. Truss.

„Mes nesėdėsime sudėję rankų ir nieko nedarydami dėl „Taivano nepriklausomybės” separatistinių veiksmų”, – sakė Zhao, pareiškęs, kad Pekinas teikia pirmenybę „taikiam susijungimui” su Taipėjumi. „Buvo gana netikėta, kad aukštas Jungtinės Karalystės pareigūnas išsakė tokias pastabas, kurioms trūko elementaraus sveiko proto ir kurios skambėjo gana arogantiškai.”

Savo ruožtu JAV įstatymų leidėjai, sutelkę dėmesį į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, pasveikino transatlantinį aljansą už padidėjusį sąmoningumą Pekino atžvilgiu.

„Džiaugiuosi, kad NATO strateginėje koncepcijoje daugiausia dėmesio skiriama V. Putino nugalėjimui ir atgrasymui ir akcentuojama Kinija kaip pagrindinė grėsmė saugumui ir gerovei visame pasaulyje”, – ketvirtadienį sakė senatorius Džonis Ernstas (Joni Ernst, R-IA).

Šis dalinis persiorientavimas tam tikra prasme atspindi Europos supratimą, kad bet kokia grėsmė JAV, kuri daugiau nei šimtmetį buvo pagrindinė Ramiojo vandenyno galia, yra grėsmė ir likusioms sąjungininkėms.

„Mes esame su JAV”, – sakė aukšto rango Europos pareigūnas. „Be JAV mes negalėtume susidurti su … Rusijai.”

Jungtinė Karalystė įžvelgia problemą, kuri iškyla kur kas tiesmukiau nei paprastas solidarumo su amerikiečiais klausimas.

„Mes pripažįstame, kad Kinija sukūrė savo ginkluotąsias pajėgas, – Užsienio reikalų komitetui sakė L. Truss. „Ji aktyviau veikia Europos erdvėje, todėl NATO turi aktyviau žiūrėti į Kinijos keliamą grėsmę. Tai yra svarbus NATO žingsnis į priekį veikiant Kinijos atžvilgiu”.

Reikėtų pastebėti, jog JAV interesai pasaulyje jau tapo ir viso NATO interesais, kas kelia grėsmę išeiti už „gynybinio” Aljanso sampratos ribų.