• Parama infa.lt veiklai
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Ar tikrai saugu apeiti cenzūrą naudojant VPN?

Ar tikrai saugu apeiti cenzūrą naudojant VPN?

02 liepos
08:30 2022

Internetas

Virtualūs privatūs tinklai yra greitas skubus sprendimas, kai režimai blokuoja svarbias svetaines. Naudodamiesi VPN vis tiek galite naudotis nemokamu internetu per tunelį. Tačiau ar galite pasitikėti paslaugų teikėju?

Vis daugiau šalių savo tinkluose blokuoja nepageidaujamas interneto svetaines arba specialiai naršo interneto sraute, ieškodamos kritinių ir opozicinių nuomonių. Pavyzdžiui, Kinija.

Kai internetas tampa valstybės kontroliuojamu intranetu, naudotojai susiduria su problemomis: Jie nebegali pasiekti laisvos žiniasklaidos svetainės. Socialinės žiniasklaidos platformos, kuriose opozicijos aktyvistai vos prieš kurį laiką buvo susitarę protestuoti, staiga tampa neprieinamos.

Greitas sprendimas: VPN

Kai režimas krizės metu cenzūruoja internetą, daugelis vartotojų bejėgiškai griebiasi paprasčiausių sprendimų. Dažnai tai būna virtualūs privatūs tinklai (VPN).

VPN buvo sukurti tam, kad skirtingose vietose esančios įmonės galėtų sujungti savo vidaus tinklus (intranetus) šifruotais kanalais internete. Tačiau VPN taip pat gali būti naudojami privačiam kompiuteriui iš cenzūruojamo vyriausybės kontroliuojamo tinklo prijungti prie serverio laisvajame internete, naudojant lygiai tą patį principą.

Paslaugos teikėjai duoda didelius pažadus

Dabar VPN yra lengvai prieinami visiems. Atitinkamos programos yra nemokamos. VPN programos netgi pirmauja kai kuriuose reitinguose. Tačiau naudotojai paprastai nesusimąsto apie šioje situacijoje kylančią riziką.

VPN programų yra daug, o paslaugų teikėjų pažadai dideli. Jų teigimu, įdiegę jų programinę įrangą į mobilųjį telefoną, galėsite ypač saugiai lankytis internete. Ir jie žada, kad jūsų asmeniniais duomenimis nebegalės pasinaudoti galimai piktavalės jėgos.

Aišku viena: jei VPN veikia, galite naudotis kitų šalių transliacijų paslaugomis, apeiti vyriausybės cenzūrą ir pasiekti blokuojamas svetaines.

Kaip veikia VPN?

VPN sukuria šifruotą tunelį iš jūsų išmaniojo telefono ar kompiuterio į nuotolinį VPN serverį. Iš šio galinio taško patenkate į viešąjį internetą. Kai naršote internete, jūsų lankomų svetainių operatoriams atrodo, kad jūsų kompiuteris yra VPN serveris.

Pavyzdžiui, jei naudojate kompiuterį arba išmanųjį telefoną Vokietijoje, bet jūsų VPN serveris yra Japonijoje, tada jūsų lankomų svetainių operatoriai manys, kad esate Japonijoje. Šis slėpynių žaidimas grindžiamas tuo, kad rodomas ne jūsų, o VPN serverio IP adresas.

Ar jus galima aptikti naudojant VPN?

Iš esmės, interneto srautą kontroliuojantys režimai gali nustatyti, kada kas nors naudojasi VPN. Tačiau jie negali nustatyti, ką kas nors su juo daro, t. y. kokie duomenys VPN tuneliu skrieja pirmyn ir atgal.

Dėl šios priežasties kai kurios diktatūros uždraudė naudoti VPN. Tokie režimai blokuoja prieigą prie VPN serverių užsienyje arba, retais atvejais, net persekioja atskirus naudotojus. Tačiau vyriausybės paprastai negali imtis bendrų veiksmų prieš kiekvieną VPN, nes daugelis užsienio bendrovių taip pat naudojasi VPN, kad galėtų palaikyti ryšį įmonės viduje.

Taigi, kol vyriausybės neįtraukia užsienio VPN serverių IP adresų į savo ugniasienių sąrašą ir taip jų neblokuoja, tol jais galima naudotis siekiant apeiti cenzūrą.

Kiek saugūs mano duomenys VPN tinkle?

Čia slypi antroji silpnoji vieta: Visi jūsų duomenys keliauja per VPN paslaugų teikėją. Tačiau ar tikrai žinote, kokia tai įmonė ir kuo ji užsiima? Iš esmės turėsite pasitikėti savo paslaugų teikėju, kad jis užtikrintų duomenų privatumą.

Kadangi paslaugų teikėjas valdo tunelį, bendrovė taip pat gali matyti, kokias svetaines, kada ir kaip dažnai lankote. Teikėjas taip pat gali matyti nešifruotą jūsų pranešimų, pavyzdžiui, paprastų el. laiškų, turinį.

Šie duomenys gali būti saugomi, o ypač duomenys apie naršymo elgseną gali būti parduodami rinkodaros tikslais. VPN paslaugų teikėjams tai gali būti sėkmingas verslo modelis. Jie ima pinigus iš kliento už naudojimąsi VPN pagal prenumeratos modelį. Kartu jie parduoda duomenis apie naudojimąsi internetu reklamos pramonei.

Tačiau blogiausiu atveju jie taip pat parduoda arba teikia duomenis valdžios institucijoms. Net jei paslaugų teikėjas žada duomenų neparduoti, jau vien tai, kad duomenys apskritai saugomi, kelia riziką. Nėra dienos, kad nebūtų pranešta apie naują duomenų nutekėjimą dėl prasto saugumo ar nusikalstamų įsilaužėlių atakų.

Geresnis sprendimas: „Tor“ – privatumas pagal dizainą

Geriau, jei duomenys apskritai nebūtų renkami. Jei VPN teikėjas žada, kad to nedarys, turiu juo pasitikėti. Tačiau sistema, kuri pirmiausia nerenka jokių duomenų, yra dar saugesnė.

Būtent tai gali padaryti „Tor“. Tor sukuria trigubą tunelį tiesiogiai per Tor naršyklę. Naudojant „Tor“ iš tikrųjų kalbama ne apie tunelius, o apie svogūnų sluoksnius, todėl ir pavadinimas: „Tor“ = „The Onion Routing“.

Gerai tai, kad nė vienas iš šių svogūno sluoksnių nežino jūsų tapatybės ir paskirties vietos tuo pačiu metu. Kuriuos tinklalapius, kada ir kaip dažnai lankote, niekur negali būti saugoma, nes ši informacija apskritai neprieinama. Todėl visa tai vadinama „privatumu pagal dizainą“.

„Tor“ yra ne pelno siekiantis projektas, kuriam vadovauja daug savanorių. Naudotojams jis yra nemokamas. Tačiau yra vienas nedidelis trūkumas: Interneto ryšys kartais gali strigti. Deja, toks didelis privatumas kainuoja greitį ir patogumą.

Jei norite naršykle greitai naršyti internete, naudodamiesi užsienio IP adresu, ir jums nereikia maksimalios privatumo apsaugos, turėtumėte naudotis VPN paslaugų teikėju, kuriuo galite kuo labiau pasitikėti. Todėl geriau nepasikliauti VPN palyginimo portalais, kurie gerai įvertina bet kurį paslaugų teikėją.

Jie dažnai nėra nepriklausomi, o juose pateikiamos VPN paslaugų teikėjų remiamos nuorodos. Vietoj to geriau klauskite patikimų skaitmeninio saugumo ekspertų arba skaitykite aktualias VPN apžvalgas iš autoritetingų profesinių žurnalų.

Tai pėdsakai, kuriuos paliekame internete

Kompiuteriams bendraujant tarpusavyje internete visada keičiamasi IP adresais. Nėra IP adreso – nėra pasaulinio tinklo. Tačiau dažnai pervertinamos galimybės nustatyti asmenis pagal jų IP adresą, nes IP adresai retai kada būna tvirtai susieti su asmenimis.

Panaši situacija yra ir su slapukais. Vartotojas gali juos išjungti, o interneto milžinams, tokiems kaip „Facebook“ ir „Google“, slapukai jau seniai nebėra labai svarbūs. Tai atspindi ir naujausias „Google“ pranešimas, kad jie nebenori rinkti trečiųjų šalių slapukų savo „Chrome“ naršyklėje.

Be to, interneto naudotojus dabar galima daug tiksliau identifikuoti naudojant vadinamuosius pirštų atspaudus. Tai reiškia, kad naršyklės renka svarbią informaciją, pavyzdžiui, apie laiko zoną, klaviatūros išdėstymą, įdiegtus papildinius ir savybes apie grafinių elementų kūrimą.

Naudotojus pagal šiuos pirštų atspaudus paprastai galima atpažinti daugiau kaip 99 % tikslumu. Šis metodas labai populiarus tarp didelių interneto bendrovių. Susietas su prisijungimo duomenimis, pavyzdžiui, „Amazon“ arba „Google“, piršto atspaudas taip pat tiesiogiai susiejamas su tikrąja tapatybe.

Beje, šie pirštų atspaudai renkami ne tik tiesiogiai šių interneto milžinių svetainėse, bet ir trečiųjų šalių svetainėse.

Pavyzdžiui, jei lankotės interneto svetainėje www.xyz.com ir joje yra tokių elementų, kaip paveikslėliai ar „JavaScript“ iš trečiojo serverio, jūs šiam serveriui esate matomi lygiai taip pat, kaip ir svetainei www.xyz.com.

PARAMA. infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 261

Žymos

Atsiliepimų 2

  1. VŽA    -  2022-07-02, 08:54

    Internetas patikimas, jeigu neturi paslapčių…
    Kaip ir mūsų medicina, – ji puiki, jeigu nesergi…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Nesamonės    -  2022-07-02, 16:29

    „briedus“ rašinėjate, vyriausybės tam turi tokius įrankius kaip intel ME, amd PSP ir t.t. T.y., kad gali net išjungto kompo duomenis nusiskaityti, o ir visokie šifravimai, dar kompo paleidimo metu apeinami. Galbūt, jei kompas senesnis nei 2008m ir su ištrintu ME, bei Linux OS su pilnai šifruotu disku ir tai tik galbūt.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
Lasvas žodis

Apklausa

Ar pritariate dvigubai ir daugiau pilietybių?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Bus visuotinis sekimas Ir įslaptintas, ir viešas — Tai didžiausias pasiekimas, Likviduojant liaudies priešus....

O jums jokie įvykiai nesiriša žiemos pabaiga ir kovidlas kaip su diena dingo Lenkijos pasienyje!!!...

Antsnukiai yra neišvengiamas paklusnumo fašistinei valdžiai ženklas. Nesvarbu, kad nesulaiko virusų. O baisiausi šiame reikale...

Kadangi kovydo nera ir nebuvo niekada tai lai eina jie visi nx su savo kaukem...

Didysis perkrovimas. Planetos lygiu. Visa tai žaidimas. Depopuliacija ;)....

Rieda džiaugsmo ašaros..dar ne viskas prarasta lietuvoj ❤😇🙏 Ačiū atlikėjams !!! Ačiū žmonėms , kad...

Lietuvos valstybingumo griovėjų,konservatorių socdemų puolimas prieš tautiškai nusiteikusius piliečius....

Puikus,trisingas straipsnis...

Visi tie pasiteisinimai nieko nepateisina, tik politiškai prikabina makaronų ant ausų. Neišmanėlio postringavimai apie viską....