infa.lt

Trečiadienį, kai buvo pristatyta būsima Danijos koronos strategija, šalies nacionalinės sveikatos valdybos direktorius Sørenas Brostromas pripažino, kad iš vaikų skiepijimo „daug naudos nebuvo” ir, kad „šiandien nedarytume to paties”, praneša danų kanalas TV2.

Praėjusių metų liepos viduryje Danijoje pirmieji 12-15 metų vaikai buvo pakviesti pasiskiepyti nuo koronaviruso. Lapkričio mėnesį 5-11 metų vaikams taip pat buvo rekomenduota pasiskiepyti.

Tuo metu buvo teigiama, kad skiepijimai visų pirma buvo skirti ne pačių vaikų labui, o siekiant užtikrinti epidemijų kontrolę Danijoje. Trečiadienio vakarą Siorenas Brostromas apsilankė TV 2 televizijos laidoje „Go’ aften Live” ir buvo paklaustas, ar skiepyti vaikus yra klaida.

– Šiandien žinome, kad taip. Iš to, ką žinojome tada: „Ne” – toks buvo atsakymas.

Spaudos konferencijoje Sørenas Brostromas teigė, jog pavasarį paaiškėjo, kad [mRNR] vakcinos nepadeda išvengti infekcijų, o veikiau apsaugo nuo sunkios ligos formos, ir kad dabar turime iš to „pasimokyti”:

„Nepagrįstai didelė našta tėvams”

Pietų Danijos universiteto klinikinė profesorė Christine Stabell Benn jau seniai kritiškai vertina vaikų vakcinacijos nuo koronos programą. Ji neabejojo, kad ši rekomendacija nereikalinga, net ir tada, kai Danija praėjusią vasarą juos rekomendavo 12-15 metų amžiaus paauglių grupei.

– Turėjome keletą vakcinų, kurių šalutinio poveikio pobūdis buvo visai nežinomas, ir tuo pat metu turėjome keletą vaikų, kuriems skiepijimas nieko neduoda, – sakė ji televizijai TV 2.

Kadangi pati Sveikatos priežiūros tarnyba pareiškė, jog buvo daug neaiškumų dėl to ar tai buvo teisingas sprendimas, ji taip pat mano, kad institucija turėjo koreguoti savo kampanijos stiprumą. Ji ragina valdybą iš naujo įvertinti, ar tikrai reikėjo „daryti tokį didelį spaudimą tėvams” skiepyti vaikus:

– Be to, vaikai tapo atsakingi už savo tėvų ir senelių sveikatą. Manau, kad tai nesąžininga, – sako Christine Stabell Benn ir tęsia:

– Manau, kad liko daug tėvų, kurie sako: „Apie ką iš tikrųjų buvo kalbama?” Yra daug tėvų, kurie tikrai stengėsi, kad jų vaikai būtų nuvežti į skiepijimo centrą, bet kas iš to išėjo?

Pasitikėjimo praradimas

Gydytojos Boletės Friderichsen praktikoje ji sutiko daugybę tėvų, kurie netikėjo, kad jų vaikas turėtų „stoti į komandą” ir būti paskiepytas.

Dabar, praėjus beveik metams po rekomendacijų dėl vaikų skiepų, ją ypač stebina tai, kad beveik 60 proc. vaikų, priklausančių minėtoms amžiaus grupėms, tėvai atsisakė valdžios institucijų pasiūlymo.

– Reikia įsivaizduoti, kad net 60 proc. Ir aš esu susirūpinusi, kad šios šeimos prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, kuriomis Danijoje mes labai pasitikime”, – televizijai TV 2 sakė Bolette Friderichsen, kuri taip pat yra Danijos bendrosios medicinos draugijos pirmininkė.

Todėl, jos nuomone, į planą turi būti įtraukta ir galimybė įgyti natūralų imunitetą užsikrėtus, nes toks imunitetas „išlieka ilgiau” ir nekelia didelės rizikos sveikiems vaikams.

Kopenhagos universiteto eksperimentinės virusologijos profesorius Allanas Randrupas Thomsenas pritaria naujam Danijos sveikatos priežiūros tarnybos pranešimui, sakydamas, kad „tikriausiai nebuvo prasmės” skiepyti pačius mažiausius, atsižvelgiant į tai, ką žinome šiandien.

Praėjusio trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad į ketvirtąją skiepijimo nuo koronos kampaniją bus pakviesti tik vyresni nei 50 metų ir ypač pažeidžiami danai.