infa.lt

youtube kadras

Rusija neturėtų uždaryti JAV ambasados nepaisant krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, nes dvi didžiausios pasaulio branduolinės valstybės turi toliau kalbėtis, pirmadienį (birželio 6 d.) Maskvoje buvo cituojamas JAV ambasadorius Maskvoje, praneša Euractiv.

Vladimiras Putinas invaziją į Ukrainą įvertino kaip Rusijos istorijos lūžį – sukilimą prieš Jungtinių Valstijų hegemoniją, kuri, pasak Kremliaus vadovo, žemina Rusiją nuo pat 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga.

Ukraina – ir ją remiantys Vakarai – teigia, kad ji kovoja už savo išlikimą prieš beatodairišką imperinį žemės užgrobimą, dėl kurio žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o šalies teritorijos virto dykuma.

Aiškiai bandydamas pasiųsti žinią Kremliui, prezidento Donaldo Trumpo paskirtas JAV ambasadorius Johnas J. Sullivanas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad Vašingtonas ir Maskva neturėtų tiesiog nutraukti diplomatinių santykių.

„Turime išsaugoti galimybę kalbėtis vieni su kitais”, – interviu TASS sakė J. Sullivanas. Jis perspėjo, kad nereikėtų iš Vakarų knygų lentynų šalinti Levo Tolstojaus kūrinių ar atsisakyti groti Piotro Čaikovskio muziką.

Jo pastabas rusų kalba pranešė TASS, o į anglų kalbą išvertė „Reuters”.

Nepaisant krizių, šnipinėjimo skandalų ir šaltojo karo apraiškų, Maskvos ir Vašingtono santykiai nenutrūko nuo 1933 m., kai Jungtinės Valstijos užmezgė ryšius su Sovietų Sąjunga.

Tačiau dabar Rusija teigia, jog jos posovietinė draugystė su Vakarais baigėsi ir kad ji pasuks į Rytus.

JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas praėjusį mėnesį šmaikštavo, kad norėtų skirti Putinui Taylor Swift dainą „We Are Never Ever Getting Back Together”.

Paklaustas apie šią pastabą, Sullivanas atsakė: „Mes taip pat niekada visiškai neišsiskirsime”.

TASS paklausus, ar šis palyginimas reiškia, kad ambasados gali būti uždarytos, Sullivanas atsakė: „Gali – tokia galimybė yra, nors manau, kad tai būtų didelė klaida.

„Kaip suprantu, Rusijos vyriausybė yra minėjusi diplomatinių santykių nutraukimo variantą”, – sakė jis. „Negalime tiesiog nutraukti diplomatinių santykių ir nustoti bendrauti vieni su kitais”.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sukvietė JAV žiniasklaidos priemonių Maskvos biurų vadovus, kad pirmadienį aptartų, jos teigimu, nedraugiškų Jungtinių Valstijų veiksmų pasekmes.

Carienės Jekaterinos Didžiosios atsisakymas remti britų imperiją, kai Amerika paskelbė nepriklausomybę, padėjo pagrindą pirmiesiems Jungtinių Valstijų ir Sankt Peterburgo, tuometinės Rusijos imperijos sostinės, diplomatiniams ryšiams.

Po 1917 m. spalio mėn. bolševikų revoliucijos prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) atsisakė pripažinti Vladimiro Lenino revoliucinę vyriausybę ir 1919 m. JAV ambasada buvo uždaryta. Santykiai buvo atkurti tik 1933 m.

„Vienintelė priežastis, kurią galiu įsivaizduoti, ir dėl kurios Jungtinės Valstijos galėtų būti priverstos uždaryti savo ambasadą, būtų tai, kad tęsti jos darbą taptų nesaugu”, – sakė Sullivanas.

Paklaustas, kaip toliau klostysis santykiai, 62 metų teisininkas Sullivanas atsakė, kad nežino, bet pridūrė, jog tikisi, kad vieną dieną gali įvykti suartėjimas.

„Jei reikėtų lažintis, sakyčiau, jog, galbūt, jau ne mano gyvenimo metu”.