infa.lt

Volodymyro Zelenskio nuotr.

Praėjus trims mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, karas įžengia į naują etapą. Dėl šių pokyčių visi susiję subjektai – Kremlius, Kijevas ir Vakarai – turi iš naujo apsvarstyti scenarijus, tikslus ir strategijas. Apie tai gegužės 26 d. rašo „Bloomberg” apžvalgininkas Andreas Kluthas.

Pasak jo, pirmajame karo etape Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi sukelti ukrainiečių baimę.

„Vietoj to jie tapo didvyrių tauta – nuo Zelenskio iki visų vyrų, moterų ir vaikų, kurie aukojosi ir kartu stojo prieš rusų puolimą.

Šalies valios priešintis simboliu tapo „Azovstal” – plieno gamykla dabar jau sugriautame Mariupolyje, kurią ukrainiečiai kurį laiką gynė, nepaisydami jokių aplinkybių”, – rašo Kluthas.

Šį mėnesį šis karo etapas baigėsi, mano apžvalgininkas. Suprasdamas, kad šis karas nebus nei greitas, nei lengvas, V. Putinas įsakė savo kariuomenei sutelkti dėmesį tik į Rytų ir Pietų Ukrainos užėmimą.

Tokiu būdu antrasis etapas greičiausiai bus mažiau dinamiškas ir sudėtingesnis. Kluthas daro prielaidą, kad kiekviena pusė įgis, praras ir atgaus teritorijas nesibaigiančioje kovoje.

Trečiąjį karo etapą jis mato iš dviejų perspektyvų:

• Rusijos pergalė. Tai reikštų, kad ji visiškai sunaikintų Ukrainos kariuomenę, suskaldytų arba panaikintų Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę, pajungdama jos gyventojus. Tačiau Kluthas netiki tokiu scenarijumi, nes Ukraina kasdien gauna vis daugiau ginklų.
• Ukrainos pergalė, grįžimas į vasario 23 d. pozicijas. Kluthas mano, kad tai būtų katastrofiškas pralaimėjimas, kurio Putinas negalėtų nuslėpti nuo savo gyventojų. Tokiu atveju jis gali nuspręsti smogti taktinius branduolinius smūgius, kad priverstų Ukrainą pasiduoti. Tai būtų blogiausias įmanomas variantas, kuris taip pat galėtų įtraukti į karą Vakarus. Tačiau apžvalgininkas abejoja, kad iki to prieis, nes, pasak Klutho, Ukrainos kariuomenė negalės išstumti Rusijos pajėgų.

Kluthas mano, kad labiau tikėtinas scenarijus yra užsitęsęs karas, kuris de facto baigtųsi lygiosiomis. Tokiu atveju didelė Ukrainos dalis būtų sunaikinta, o kai kurie regionai negalėtų pradėti atstatymo proceso.

Milijonai ukrainiečių pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų, negrįš namo. Jos įsikurs ir pradės naują gyvenimą Vakarų Europoje ar kitur, kur galiausiai persikels ir jų vyrai.

Tuo tarpu Rusija neribotam laikui taps tarptautine atstumtąja, kuria ji jau tapo dabar. Europa palaipsniui atsikratys priklausomybės nuo Rusijos energijos, taip nutraukdama pinigų srautą, kuris labai reikalingas Kremliui.

Technologijos ir atsarginės dalys į Rusiją nepateks, o talentai ir toliau išvyks iš šalies. Todėl Rusijos Federacija taps totalitarine distopija. Esant tokiam rezultatui, anksčiau ar vėliau abipusis išsekimas privers abi puses pradėti derybas.

„Kijevas negali susigrąžinti Krymo, Luhansko ar Donecko. V. Putinas aneksavo pirmąją ir pripažino vadinamųjų Donbaso „respublikų” „nepriklausomybę”, akivaizdžiai ketindamas jas absorbuoti.

Jis negali atsisakyti šių regionų ir tuo pat metu skelbti pergalės namuose. Tačiau Kijevas turi primygtinai reikalauti išlaikyti Juodosios jūros pakrantės kontrolę. Priešingu atveju Ukraina bus užrakinta sausumoje ir ilgainiui taps bejėgė”, – teigiama straipsnyje.

Apžvalgininkas mano, kad tikėtina šio karo perspektyva yra Korėjos modelis. Tai yra, ne taikos sutartis, o priverstinės paliaubos dėl abiejų pusių išsekimo. Tačiau toks rezultatas Ukrainai būtų kur kas mažiau perspektyvus nei Pietų Korėjai, nes pastaroji buvo akivaizdžiai saugoma JAV ir galėjo plėtoti savo kultūrą ir ekonomiką.

Antrasis variantas – Suomijos modelis. Per Žiemos karą (1939-1940 m.) Suomija sulaikė sovietų invaziją ir sustabdė karą. Šalis išsaugojo nepriklausomybę mainais į kai kurių teritorijų atsisakymą SSRS naudai.

Tačiau Helsinkis taip pat atsisakė dalies savo suvereniteto ir Suomija tapo neutralia buferine šalimi, savo užsienio politiką derinančia su Maskva.

Suomija galiausiai tapo klestinčia šalimi ir netgi pateikė paraišką įstoti į NATO. Tačiau tokiu atveju Ukrainai, kaip ir Suomijai, tektų laukti dešimtmečius, kol šalies padėtis pagerės.

„Destruktyvi V. Putino karo realybė yra ta, kad artimiausioje ateityje jis gali sukelti tik netvarkingas ir tragiškas pasekmes.

Bus išspręsta labai nedaug kas arba visai nieko. Sėkmė, kad ir kokia ji būtų, bus tik tame, kad pavyks išvengti dar didesnių nelaimių”, – apibendrino Kluthas.