infa.lt

NATO būstinė Briuselyje

Seimas sveikina Suomijos ir Švedijos parlamentines diskusijas dėl galimo stojimo į NATO ir kviečia jas pasinaudoti savo suvereniomis teisėmis teikti paraiškas dėl narystės NATO.

„Nė viena trečioji šalis jokia forma neturi teisės vetuoti Suomijos, Švedijos ir bet kurių kitų Europos valstybių, atitinkančių Šiaurės Atlanto sutarties kriterijus, laisvu apsisprendimu išreikštos valios siekti narystės NATO“, − pabrėžiama šiandien Lietuvos parlamento priimtoje rezoliucijoje.

Seimas pažymi, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijos savarankiškumo praradimo pasikeitus saugumo situacijai Baltijos regione Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie gynybinio Aljanso reikšmingai padidintų šių ir kitų regiono valstybių bei viso Aljanso saugumą ir apginamumą.

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės, visuomenės parama šių valstybių narystei NATO po šių metų vasario 24 dienos pasiekė neregėtas aukštumas. „Pastarosiomis dienomis 76 proc. Suomijos gyventojų pasisako už jų valstybės narystę NATO. Panaši situacija yra ir Švedijoje. Neabejoju, kad abiejų valstybių parlamentai atsižvelgs į tautos nuomonę ir artimiausiomis dienomis sprendimai, kurių ir mes laukiame, bus priimti“, − pristatydama rezoliucijos projektą kalbėjo parlamentarė.

„Suomija ir Švedija yra patikimos ir ilgametės NATO partnerės, o jų politinis, ekonominis ir gynybinis potencialas yra svarbus veiksnys užtikrinant viso Aljanso, inter alia ir Baltijos bei Šiaurės valstybių regiono, saugumą ir gynybą“, − tvirtinama rezoliucijoje.

Seimas, būdamas įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija atitinka visus valstybių narystei NATO keliamus politinius, karinius ir kitus reikalavimus ir yra pajėgios vykdyti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus, pareiškė tikįs sklandžiu ir greitu stojimo procesu ir Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl prisijungimo ratifikavimu NATO valstybių narių parlamentuose. Kartu jis pareiškė ryžtą užtikrinti sklandų šių protokolų ratifikavimo Lietuvos parlamente procesą.

Už šią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-1579(2), kurią inicijavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, vieningai balsavo 88 Seimo nariai.

Tuo tarpu Suomijos gynybos ministras Janne Kuusela pareiškė, kad Suomija galės patruliuoti Baltijos šalių oro erdvę, bet jas ginti – ne. Pirmiausia reikia pasirūpinti savos šalies gynyba, sakė politikas.