infa.lt

Jei Suomija taptų NATO nare, šaliai greičiausiai tektų dislokuoti karius Baltijos šalyse ir dalyvauti Baltijos šalių oro erdvės kontrolėje, sakė Suomijos gynybos ministerijos Gynybos politikos skyriaus vadovas Janne Kuusela, rašo ERR.

„Manau, kad labai tikėtina, kad Suomija tam tikra forma prisidės prie sustiprinto išankstinio buvimo (eFP) ir Baltijos šalių oro policijos“, – leidiniui Yle sakė M. Kuusela.

NATO šalys pakaitomis saugo Baltijos šalių oro erdvę, nes Estijai, Latvijai ir Lietuvai trūksta-neturi naikintuvų jos apsaugai.

Estijos gynybos ministras Kalle Laanet norėtų, kad naujieji Suomijos naikintuvai saugotų Baltijos šalių oro erdvę.

„Neseniai priimtas Suomijos sprendimas įsigyti 64 naujus naikintuvus F-35 yra svarbus. Būtų prasminga, kad jie prireikus skristų ir Baltijos oro erdvėje“, – Suomijos visuomeniniam transliuotojui sakė Laanet.

Estijos gynybos pajėgų (EDF) vadas generolas leitenantas Martinas Heremas praėjusią savaitę „Svenska Yle“ sakė, kad Suomija gali padėti pirmiausia jūroje ir ore.

Kuusela teigė, kad tikslus Suomijos vaidmuo paaiškės, kai ji įstos į NATO ir jos gynybos planai.

Tačiau Baltijos šalių gynimas Suomijoje yra opi tema. Kuusela klaidingu apibūdino nuostatą, kad Suomija, būdama NATO narė, turės prisiimti didelę atsakomybę ginant Baltijos šalis.

„Nemanau, kad iš Suomijos būtų tikimasi, jog ji karo atveju gins kitą šalį. Pirmiausia reikia pasirūpinti Suomijos gynyba ir teikti pagalbą tiek, kiek mes galime tai padaryti”, – sakė politikas.

Estijos gynybos ministras Kalle Laanet teigė, jog Estija nesitiki, kad Suomija perims jos gynybą. „Kiek aš žinau, Estijoje tokių vilčių nėra. Svarbiau dirbti tame pačiame bendradarbiavimo tinkle, turėti tą pačią planavimo ir mokymo struktūrą”, – sakė Estijos gynybos ministras.

Jis pridūrė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO padidintų saugumą visame Baltijos jūros regione.

Abi šalys pastaruoju metu, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, aktyviai svarsto galimybę prisijungti prie NATO.