infa.lt

Xinhua

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį pasiūlė „globalią saugumo iniciatyvą“, kuri palaiko „nedalimojo saugumo“ principą – koncepciją, kuriai taip pat pritarė Rusija, tačiau nepateikė detalių, kaip ji bus įgyvendinta, rašo Reuters.

Kalbėdamas per nuotolinį vaizdo ryšį kasmetiniame Boao Asia forume Xi sakė, kad pasaulis turėtų gerbti visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, kartu atkreipdamas dėmesį į „teisėtus“ visų saugumo rūpesčius.

„Turėtume palaikyti saugumo nedalumo principą, sukurti subalansuotą, veiksmingą ir tvarią saugumo architektūrą ir priešintis nacionalinio saugumo kūrimui besiremiančiam nesaugumu kitose šalyse“, – sakė Xi, susirinkusiesiems pietinėje Kinijos Hainano saloje.

Derybose dėl Ukrainos Rusija primygtinai reikalavo, kad Vakarų vyriausybės gerbtų 1999 metų susitarimą, pagrįstą „nedalomo saugumo“ principu, kad jokia šalis negali stiprinti savo saugumo kitų sąskaita, rašo Reuters.

Kinija ir Rusija vis labiau suartėja, ir tas matėsi, kai Kinija atsisakė pasmerkti vasario 24-ąją įvykusia Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, kurią Maskva vadina „specialia operacija“, skirta demilitarizuoti šalį. Kinija dėl Ukrainos krizės kaltina NATO plėtrą į rytus.

JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as, atsakydamas į klausimą apie Xi kalbą eiliniame spaudos brifinge Vašingtone, pareiškė, kad Kinija ir toliau kaip „papūga kartoja kai kuriuos iš Kremliaus girdėtus dalykus“, įskaitant „nedalijamo saugumo“ koncepciją.

Price’as pakartojo, kad Kinija susidurs su rimtomis pasekmėmis, jei ji materialiai rems Rusijos karo siekius Ukrainoje, tačiau Vašingtonas dar nemato, kad Pekinas teiktų tokią pagalbą Maskvai

„Esame įsipareigoję palaikyti įvairias sistemas, kurioms tam tikros šalys visame pasaulyje – tarp jų yra Rusija ir KLR – siekia mesti iššūkį, o tam tikrais atvejais siekia sugriauti ir net sunaikinti“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kinijos Liaudies Respubliką.

Analitikai pažymi, kad tai pirmas kartas, kai Kinija pasisako už „nedalomą saugumą“ už Rusijos ir Ukrainos krizės konteksto ribų, su pasekmėmis JAV veiksmams Azijoje.

„Jei Kinija manys, kad JAV ir jos sąjungininkų veiksmai Taivane ar Pietų Kinijos jūroje nepaiso susirūpinimo dėl saugumo, ji gali iššaukti „nedaliamo saugumo“ sąvoką, pareikšdama moralinio pranašumo lygio atsaką“, – sakė docentas Li Mingjiangas iš S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos Singapūre.

Xi taip pat pakartojo Kinijos nepritarimą vienašalėms sankcijoms ir „ilgos rankos jurisdikcijai“, tiesiogiai nepaminėdamas Vakarų baudžiamųjų veiksmų prieš Rusiją už jos invaziją į Ukrainą. Jis kalbėjo, kad reikia stengtis stabilizuoti pasaulines tiekimo grandines, bet tuo pačiu teigė, kad Kinijos ekonomika yra atspari ir kad jos ilgalaikės tendencijos nepasikeitė.

Kinija ne kartą kritikavo Vakarų sankcijas, įskaitant sankcijas Rusijai, tačiau taip pat stengėsi neteikti Maskvai pagalbos, dėl kurios Pekinui galėtų būti įvestos sankcijos.

Kinijos ekspertas Jude’as Blanchette’as iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone teigė, kad Xi kalba greičiausiai buvo bandymas numatyti esamus Pekino užsienio politikos elementus kaip dabartinio pasaulio nestabilumo sprendimus. „Nesuprantu, kaip apie visa tai būtų galima sukurti naują saugumo architektūrą, todėl manau, kad tai yra bandymas įpinti Kinijos pasaulio vaizdinį į tarptautinio saugumo diskurso audinį“, – sakė Blanchette.