infa.lt

©Save Whale

Anomalus grenlandinių banginių populiacijos elgesys buvo užfiksuotas pagal giedojimą: vietoj kasmetinės migracijos į pietus jie liko Arkties vandenyne ir net demonstravo poravimosi ritualus. Šis neįprastas reiškinys liudija apie rimtus pokyčius visoje Arkties vandenyno ekosistemoje, dėl kurių greičiausiai kaltas visuotinis atšilimas.

Mokslininkai dar ilgai diskutuos apie precedento neturinčios anomalijos priežastis, o norint rasti patikimiausią atsakymą, reikės papildomų duomenų. Tačiau Kanados jūrų biologų rankose jau turima informacija kalba apie pagrindinį dalyką: Arkties vandenyno ekosistemoje vyksta rimti pokyčiai. O jų pasekmės gali būti katastrofiškos.

Remiantis neseniai paskelbta publikacija recenzuojamame Londono karališkosios draugijos moksliniame žurnale, nemaža dalis grenlandinių (arba poliarinių) banginių populiacijos liko žiemoti Amundseno įlankoje. Paprastai rudens pradžioje iš Boforo jūros per Čiukčių jūrą į Beringą migruoja apie 20 tūkstančių milžiniškų gyvūnų. Ten, pačioje Ramiojo vandenyno šiaurėje, jie žiemoja, o atšilus vandeniui vėl kartoja daugiau nei šešių tūkstančių kilometrų kelionę priešinga kryptimi.

Tačiau 2018–2019 m. žiemą kažkas nutiko – mokslininkai pradėjo gauti pranešimų apie susidūrimus su banginiais Amundseno įlankoje. Šiuose Kanados pakrančių vandenyse kolosalūs jūrų gyvūnai gyvena tik vasarą, todėl jie iškart puolė tyrinėti anomalijos. Per visą stebėjimų istoriją to niekada nebuvo.

Kapilano universiteto (Viktorija), Britų Kolumbijoje, darbuotojai kreipėsi į povandeninių akustinių jutiklių tinklą, esantį Arkties vandenyse. Naudodami specialią programinę įrangą, jie nustatė, kad nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. nuo 0,5% iki 3% įrašų yra apie milžiniškų žinduolių buvimo įrodymus. Šios stebėjimo stotys yra keturiose vietose, kur banginiai lankosi tik vasarą.

Be to, kas labiausiai stebina, kai kuriuose įrašuose girdimas dainavimas – tokį elgesį mokslininkai sieja su šių gyvūnų poravimosi ritualais. Paprastai banginių poros paieška ir pats poravimosi procesas vyksta pavasarį arba vasaros pradžioje, kai jie vis dar keliauja tarpsezoniu. Kitaip tariant, kai kas rimtai pasikeitė didžiausių vietinių vandenų gyventojų kalendoriuje.

Tarp galimų šios anomalijos priežasčių jūrų biologai į pirmąją vietą iškėlė visuotinį atšilimą. Visos kitos nemigravimo priežastys gali būti tik netiesioginės arba iš viso – tiesioginė klimato kaitos pasekmė. Yra žinoma, kad banginiai yra labai jautrūs vandens temperatūrai: jiems patogu esant siauram temperatūrų diapazonui nuo minus 0,5 iki dviejų laipsnių Celsijaus. Jei aplinka tampa šiltesnė, gyvūnai tiesiogine prasme perkaista ir linkę migruoti į šiaurę.

Ledo dangos mažinimas gali būti priežastis atšaukti kasmetinę migraciją. Tačiau 2015–2016 metų žiemą, kai ledo danga buvo mažiausia per pastarąjį pusšimtį metų, tokios anomalijos nepastebėta. Taip, ir banginiams ledas iš esmės nerūpi: yra buvę atvejų, kai stiprūs šios rūšies individai ramiai pralaužė maždaug 20 centimetrų storio dangą. Jūros milžinas tiesiog norėjo valgyti ir medžiojo planktoną ten, kur rado maisto, nors iš viršaus išdygo nedidelė kliūtis. O banginių buveinėse storesnis ledas susidaro retai.

Kitas galima versija – plėšrūnų vengimas ir išteklių apsauga. Tikriausiai dėl klimato kaitos maisto atsargos Boforto jūroje žiemą, palyginti su vasara, nelabai sumažėjo. Todėl banginiai liko Amundseno įlankoje, kad neužleistų vietos galimiems konkurentams maisto turtingai vietai.

Taip, ir nuo orkų lengviau apsiginti pažįstamuose vandenyse. Be to, ilga kelionė yra kupina pavojaus sutikti šiuos žiaurius plėšrūnus, kurie kasmet atplaukia vis toliau į pietus.