infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Kovo 24 dieną vykusiame Rusijos saugumo tarybos posėdyje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nedalyvavo, vaizdo įrašas su juo buvo įmontuotas į televizijos transliaciją. Tokią išvadą padarė rusiški „Mediazona“ ir „The Moscow Times“ leidiniai.

Informacija apie tai pasirodė gandų fone, kad Šoigu nesirodo viešumoje jau apie dvi savaites.

Kovo 24 d. Kremliaus spaudos tarnyba pranešė apie Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos nuolatinių narių posėdį.

Pastebėta, kad susitikimo dalyviai „išsamiai aptarė Rusijos ir Ukrainos derybų proceso eigą“, o Šoigu pranešė apie karo veiksmus Ukrainoje, kuriuos oficiali Rusija vadina „ypatinga karine operacija“.

Agentūra RIA Novosti „Telegram“ paskelbė susitikimo vaizdo fragmentą, jame nėra garso. Būtent šie kadrai, anot „Mediazona“, buvo rodomi televizijos kanalo „Rossija 1“ eteryje. Juose matomos problemos su kamera apie Šoigu.

„Šių trukdžių pobūdį galima pavadinti keistu: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Šoigu turi problemų su transliacija.

Tačiau žiūrint didelės raiškos kadrą po kadro, atrodo, kad operatorius greitai perkelia kamerą į ministrą“, – sakė išsamiai vaizdo įrašą išanalizavusi „Mediazona“ vaizdo įrašų redaktorė Aleksandra Dubrovskaja.

Ji teigia, kad efektas su tariamai problema dėl Šoigu transliacijos buvo pridėtas specialiai tam, jog žiūrovai atkreiptų dėmesį į tai, kad susitikime dalyvauja ministras. Tiesą sakant, kadrai su juo buvo paimti iš vieno iš ankstesnių Saugumo Tarybos posėdžių ir įtraukti į dabartinį vaizdo įrašą, mano Dubrovskaja.

„Moscow Times“ žurnalistai pastebėjo, kad kovo 24 d. posėdyje Šoigu buvo apsirengęs taip pat, kaip ir kovo 11 d. Saugumo Tarybos posėdyje, fonas už ministro tas pats, o „raudonas kaklaraištis pasisukęs į šoną ta pačia kryptimi“.

Tuo pat metu amerikiečių laikraštis „The Washington Post“ rašo, kad Maskva pastarąjį mėnesį nepalaiko ryšių su Pentagonu – po invazijos į Ukrainą gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Jungtinio štabo vadų vadovas generolas Markas Milley, nesėkmingai bandė pasikalbėti telefonu su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu.

Kaip paaiškino buvęs vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis, aukšto rango gynybos pareigūnų kontaktai yra labai svarbūs siekiant išvengti bereikalingo eskalavimo ir painiavos. Kadangi Rusija pradėjo raketinius smūgius Vakarų Ukrainoje, Ukrainos priešraketinės gynybos sistemos gali klaidingai nusitaikyti į Aljanso lėktuvus, sako Robas Lee, Užsienio politikos studijų instituto vyresnysis bendradarbis.

„Labai jauni žmonės skraido lėktuvais, veda karo laivus ir kariauja Ukrainoje. Jie nėra patyrę diplomatai, jų veiksmai gali būti nesuprasti. Kyla pavojus, kad Rusija susidurs su NATO dėl to, kad aukščiausia Rusijos Federacijos vadovybė tiesiog negali atsakyti telefonu“, – komentavo jis.

Angela Stent, buvusi JAV žvalgybos pareigūnė Rusijos klausimais Džordžtauno universitete, mano, kad Rusija neužmezga kontaktų, nes nenori pripažinti tikrosios karo priežasties ir kalbėti apie „ypatingą karinę operaciją“ Ukrainoje.

Pentagonas taip pat mano, kad svarbu palaikyti ryšius su Rusija. Jungtinės Valstijos gali bendrauti su Rusijos Federacija per gynybos atašė JAV ambasadoje Maskvoje.

JAV pareigūnai nerimauja dėl to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali eskaluoti karo veiksmus ir panaudoti pavojingesnius ginklus, kad pakeistų karo eigą.

„Košmariškas scenarijus gali įvykti Rusijos raketai ar atakos lėktuvui, pataikius į JAV vadovybės postą Ukrainos ir Lenkijos pasienyje. Tai gali sukelti greitą ir negrįžtamą eskalaciją, įskaitant galimą branduolinio ginklo panaudojimą”, – teigė Stavridis.

Apie branduolinio ginklo panaudojimą nuolat skelbiama pačioje Rusijoje. Taigi Rusijos nuolatinio atstovo prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis interviu britų televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė, kad NATO neturėtų grasinti Rusijai kišdamasi į karą, nes ji turi reikalų su branduoline valstybe.

Rusijos diplomatas pritarė Dmitrijaus Peskovo žodžiams, kad Vladimiras Putinas gali paspausti branduolinį mygtuką, jei šalis „pajus, kad jai gresia egzistencinė grėsmė“.