infa.lt

lsdp.lt nuotrr.

Žinios apie galimybių paso stabdymą užgožė kitą, kur kas prieštaringesnę Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą naujieną apie visoje šalies teritorijoje planuojamus steigti saugesnio narkotikų vartojimo kambarius.

Anot ministerijos, planuojama steigti specialias zonas – saugesnio narkotikų vartojimo kambarius, kuriose švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys su specialistų priežiūra galėtų vartoti narkotikus ir taip būtų užkirstas kelias narkotikų perdozavimui.

Saugesnio narkotikų vartojimo kambarius planuojama steigti peržiūrėjus ir pakeitus Žemo slenksčio paslaugų teikimo taisykles. Jose būtų numatytas ne tik naujų saugesnio narkotikų vartojimo kambarių steigimas, tačiau ir daugėtų vietų, kuriuose šiandien teikiamos Žemo slenksčio paslaugos.

Žemo slenksčio paslaugų tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ne gydymo tikslu bei rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui. Šių paslaugų organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Žemo slenksčio paslaugų kabinetuose vykdomas adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių ir prezervatyvų dalijimas, teikiama informacija ir konsultavimas, mokymai ir kitos paslaugos. Šiandien tokie kabinetai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Visagine, Mažeikiuose ir net Kėdainiuose. Viso Lietuvoje veikia keliolika tokių kabinetų. Tikėtina, kad pakeitus taisykles, net tik naujai steigiamuose kambariuose, tačiau ir šituose kabinetuose bus sudarytos galimybės legaliai vartoti narkotikus.

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja ir ramina visuomenę, jog naujai steigiami saugesnio narkotikų vartojimo kambariai netaps švirkščiamųjų narkotikų legalizavimu, tačiau šie sprendimai kelia ne tik baimę, tačiau ir abejonių. Ne tik narkotikus vartojantiems, tačiau ir visiems kitiems šiandien yra siunčiamas signalas, kad Lietuvoje atsiras vietos, kuriose legaliai, net su specialisto priežiūra galėsi susileisti narkotikų.

Nekalbu apie žmones, kuriems tikrai reikia pagalbos, tačiau likusiai visuomenės daliai siunčiamas labai nevykęs signalas. Kiek atsiras jaunų žmonių, kurie esant tokioms „šiltoms“ sąlygomis nuspręs išbandyti švirkščiamųjų narkotikų? Žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir gydymo, reikia padėti, bet nesudaryti prielaidų esamai problemai didėti.

Kita vertus, vertybinė šios Vyriausybės politika diktuoja naujas liberalias madas, todėl kas paneigs galimą faktą, kad šis sprendimas nebus dar vienas bandymas keliauti link narkotikų legalizavimo. Panašus bandymas šiai Vyriausybei jau baigėsi fiasko, tačiau panašu į tai, jog gali atsirasti naujų kelių, kaip prieinamumą prie narkotikų daryti paprastesnį.

Priminsiu, dar praėjusių metų lapkričio mėnesį Seimas balsavo dėl Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo, kuriuo numatyta, kad už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Priėmus šio Seimo daugumos atstovų rengtas pataisas, pažeidėjai su nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų būtų atsipirkę baudomis ar net įspėjimu. Tačiau, opozicija pasipriešino rengiamai narkotikų dekriminalizavimo tvarkai ir paliko galioti iki šiol galiojusias teisines nuostatas.

Vertinant šios Vyriausybės gebėjimą sukelti įvairių sričių krizes, galima prognozuoti, jog steigdami saugesnio narkotikų vartojimo kambarius valdantieji galimai vėl iššauks visuomenės pasipriešinimą. Jei išties norima spręsti narkomanijos problemą, valstybė turėtų daugiau ir tikslingiau investuoti į kokybišką švietimą, narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, gamybos ir tiekimo šaltinių blokavimą.