infa.lt

Kinijos liaudies bankas pranešė apie valstybinės kriptovaliutos (CBDC) platinimą tarp Kinijos gyventojų. Agentūros duomenimis, mobilioji aplikacija e-CNY, per kurią platinami skaitmeniniai juaniai, jau užregistravo apie penktadalį Kinijos – daugiau nei 261 mln. žmonių. Paslauga pradėta teikti praėjusių metų pradžioje ir nuo to laiko vartotojai per e-CNY atliko operacijų iš viso už maždaug 13,78 mlrd.

Skaitmeninis juanis yra Kinijos valstybinė kriptovaliuta, skirta ekonomikai skaitmeninti. Projektas daugeliu atžvilgių panašus į bitcoin ir kitas virtualias valiutas, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad e-CNY išleidžia ir visiškai kontroliuoja Kinijos centrinis bankas. Tuo pačiu, pasak Kinijos vyriausybės, skaitmeninis juanis turi tuos pačius pranašumus kaip ir decentralizuotos valiutos.

Per pastaruosius dvejus metus Kinija išbandė valiutą keliais formatais. Pirma, vyriausybės reguliavimo institucijos pasitelkė IT įmones ir pradėjo loterijų seriją, kurios metu bet kuris Kinijos pilietis galėjo laimėti naujos rūšies pinigų, kuriuos galėtų išleisti internetinėse parduotuvėse. Po kurio laiko CBDC plėtra įtraukė ir tarnautojus – dalį atlyginimų ir subsidijų jie pradėjo gauti skaitmenine valiuta.

Vėliau, 2022 m. sausio mėn. Kinijos liaudies bankas sukūrė skaitmeninę piniginę „e-CNY“ – banko paslaugą, skirtą įprastai valiutai konvertuoti į skaitmeninius juanius, ir įkėlė ją į regionines „iOS“ ir „Android“ programų parduotuvių versijas.

Per pastaruosius metus e-CNY teikėjas palaipsniui išplėtė savo vartotojų bazę, siųsdamas kvietimus prisijungti prie algoritmų patvirtintų žmonių visoje Kinijoje. Dėl to, per mažiau nei metus skaitmeninės piniginės auditorija pasiekė 261 milijoną vartotojų – valstybinės programos dalyviai gavo prieigą prie 8 milijonų „pilotinio naudojimo scenarijų“, tokių kaip apsipirkimas „Alibaba“ svetainėje ar mokėjimas už važiavimą taksi nuo Didi.

Kaip pažymi „TechCrunch“, su skaitmeniniu juaniu Centrinis bankas vienu metu siekia kelių tikslų, įskaitant visų mokėjimų skaidrumą. Tačiau pirmiausia KLR valdžia mokėjimus kriptovaliutomis nori paversti pagrindine pinigų apyvarta šalies ekonomikoje.

Konkrečiai kalbant, vyriausybė nori diferencijuoti visuomenei teikiamas grynųjų pinigų formas, patenkinti skaitmeninių pinigų poreikį ir „palaikyti finansinį prieinamumą“. Skaitmeninis juanis taip pat turėtų skatinti konkurenciją privačiame sektoriuje ir bet kokio tipo sandorių saugumą.

Per paskutinę spaudos konferenciją KLB atstovas Zou Lan sakė, kad sekančiame etape Centrinis bankas toliau skatins bandomuosius tyrimus ir plėtos skaitmeninio juanio infrastruktūrą. Reguliuotojas planuoja sutelkti dėmesį į valstybinės kriptovaliutos propagavimą mažmeniniuose sandoriuose, atsiskaitant už sveikatos priežiūros paslaugas ir kitus scenarijus.

♦

Pabaigoje, kai visai nebeliks įprastų pinigų, kiekvieno Kinijos žmogaus gyvenimą visiškai kontroliuos Kinijos CB valdomas Komunistų partijos. Už bet kokį nusižengimą valdžios požiūriu, galės būti taikomos sankcijos per piniginę, net iki atjungimo nuo sąskaitos. Ypač turint omenyje, kad Kinijoje plačiai išplėtota „socialinis reitingas” sistema, fiksuojanti ir vertinanti žmogaus elgesį gatvėje, transporte, socialiniuose tinkluose ir kitose gyvenimo erdvėse. Iš esmės tai tampa žmogaus dresavimo pasaulis, kur už gerą valdžios atžvilgiu elgesį duodamas „saldainis”, o už blogą „elektros iškrova”.

Pokovydiniame pasaulyje irgi planuojama bendra kriptovaliuta (geresnei finansinių nusikaltimų kontrolei) ir universalios bazinės pajamos, kas kartu sukurs skaitmeninį kalėjimą, kuris, neabejotinai, jau įgyvendinamas Kinijoje.