infa.lt

Po Kinijos vyriausybės birželio mėnesio sprendimų, nukritus pagrindinės pasaulio kriptovaliutos kursui, – bitkoinas vėl pradėjo brangti ir trečiadienį pakilo iki 66 931 USD.

Tiesa, vėliau prasidėjo korekcija, ir dabar už vieną bitkoiną kriptovaliutų biržose mokama 65 883 JAV dolerių.

Tai rekordiniai skaičiai per visą šios virtualios valiutos egzistavimo istoriją. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas šių metų balandį – tada „Bitcoin“ pasiekė 63 tūkstančių dolerių ribą.

Vėliau, reaguodamas į Kinijos sankcijas, šios kriptovaliutos kursas pradėjo smukti ir iki liepos mėnesio trečiojo ketvirčio jis nukrito iki 29 500 USD už bitkoiną.

Tačiau tada vėl įsivyravo kurso augimo tendencija ir prasidėjo bitkoino kainos didėjimas, lydimas gana didelių svyravimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad naujuose rekorduose nėra nieko stebėtino, mat pats bitkoinų gamybos mechanizmas yra pagrįstas nuolatiniu jo brangimu.

Gavybos (maining) mechanizmas nuolat darosi sudėtingesnis, ir jei anksčiau už vieną apdorotą transakcijų grandinės bloką buvo duodama 50 bitkoinų, dabar jo kūrėjas (tiksliau, įrangos, kurią jis išskaičiuojamas savininkas) gauna tik 6,5 bitkoino už vieną bloką. To pasekoje nuolat auginamas šios įrangos galingumas, atitinkamai, kyla ir jos kaina.

Jei bitkoino mainingo eros pradžioje vieno bloko gavybai užtekdavo vieno kompiuterio procesoriaus ir kelių minučių laiko – tai dabar tam reikia daugybės dienų ištisų „mainingo fermų”, sudarytų iš specialios išskaičiavimo įrangos, darbo.

Pradžioje pakakdavo eilinių AMD ar nVidia vaizdo plokščių, sujungtų į vieną bloką, o dabar tam gaminama būtent vien tik šiam tikslui skirta įranga, kuri tikrai yra brangi ir plius – naudoja milžiniškus elektros energijos kiekius.

Kol neįsikiša šalių vyriausybės, bitkoinas turi nuolatinę kainos augimo tendenciją, tačiau turint omenyje, kad tai yra šešėlyje plaukiojantys milžiniški pinigai, kuriais mielai naudojasi ir nusikalstamos struktūros, siekdamos išsaugoti savo anonimiškumą bei žmonės, investuojantys į nepriklausančią nuo vyriausybių kriptovaliutą ir siekiantys išvengti paveldėjimo ir kitų mokesčių – vyriausybės nuolat varvina seilę, siekdamos perimti šios rinkos kontrolę.

Ir ji faktiškai yra kontroliuojama (spectarnybų), nes skaitmeninės kriptovaliutos keitimo biržos visos yra žinomos ir oficialiai registruotos.

Kiekvienas žmogus, kuris jose registruojasi privalo pateikti ten savo asmeninius duomenis, o peržengus tam tikrą transakcijų ribą – identifikuotis, pateikdamas dokumentą, atitinkantį tą vardą ir pavardę, kuriuo jis registravosi virtualios valiutos keitykloje.

Žinoma, yra galimybė registruotis svetimu vardu, pvz kokio benamio, tačiau problema kils su oficialaus banko sąskaita, nes neturintis kur gyventi ir niekur nedeklaruotas-nedirbantis žmogus vargu ar sugebėtų ją atsidaryti.

Galiausiai, eilinis žmogus norėdamas už savo kriptovaliutą gauti oficialius kažkurios šalies pinigus, kuriais galėtų apmokėti kažką pirkdamas parduotuvėje, turi toje sąskaitoje esančią kriptovaliutą parduoti ir pervesti jau paprastus pinigus į savo sąskaitą..

Tiesa, nusikalstamos struktūros naudoja kitokias schemas – jos savo atsiskaitymus vykdo ne oficialiais pinigais, o kriptovaliuta, už kurią vėliau atsiskaitoma grynaisiais pinigais, apeinant bankų sąskaitas.

Lietuvoje taip pat pastebima tendencija, siūlant už kriptovaliutos pervedimą atsiskaityti grynaisiais.

Tam tikrose grupėse tai jau gana paplitusi tendencija, kurios mastas, esant tokiai nestabiliai situacijai visame pasaulyje – plečiasi pasaulyje dideliu greičiu ir yra viena iš staigaus bitkoino kainos šuolio, priežasčių.