infa.lt

Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstė Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-619,  kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“ (Nr. 34932/04).

Įstatymo projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia, pagal Konstituciją, yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, praėjo ne mažiau kaip dešimt metų. Taigi šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas tokiam asmeniui ne tik būti renkamam Seimo nariu, bet taip pat užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

TTK nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, patikslintam Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Be to, TTK savo sprendime pasiūlė atkreipti dėmesį į būtinybę vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir pažymėjo, kad:

„Iki šiol nėra įvykdytas Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje „Paksas prieš Lietuvą“ (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės apribojimo, – t. y, būti renkamam Seimo nariu, – nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą. 2018 m. gruodžio 4–6 dienomis, Ministrų Komiteto 1331-ajame Žmogaus teisių posėdyje Ministrų Komitetas Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą pritaikė tarptautinę sankciją – priėmė tarpinę rezoliuciją dėl itin ilgai užtrukusio šios bylos vykdymo proceso.

EŽTT sprendimų nevykdymas reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, nes pagal Konvenciją Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti galutinį EŽTT sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalis ji yra“.

EŽTT 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“, kad nuolatinis ir negrįžtamas draudimas dalyvauti Seimo  rinkimuose asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, yra neproporcingas ir pažeidžia  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.