infa.lt

1. Lietuvos politinis (ir jį aptarnaujantis akademinis) „elitas” yra vienas labiausiai antinacionalinių „elitų” Vidurio ir Rytų Europoje.

(Nebuvo nieko panašaus pasakyta iš akademino „elito” lūpų dabartinėje LR į tai, ką sakė Stasys Šalkauskis: „Norėdama gyvuoti ir klestėti lietuvių tauta privalo savo politikoje ir civilizacijoje išlaikyti pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų, o istorija rodo, kad ji sugebėdavo įveikti savo padėties sunkumus tokiu mastu, kiek būdavo įvykdoma ši sąlyga.“

Užtat buvo Antano Maceinos niekinimas iš a.a. L.D. lūpų. Ir šimtai kitų dalykų, kuriuos aš galėčiau dėstyti dešimtyse puslapių, parodančių, kaip neoliberalios Lietuvos akademinis „elitas” yra atitrūkęs nuo lietuvių tautos nacionalinių interesų suvokimo, palyginti su 1918-1940 m. Lietuvos akademiniu elitu.)

2. Didžioji lietuvių tautos dalis nesuvokia savo nacionalinių interesų.

(Tai parodė „Žemės referendumas”. Pranciškus Šliužas ir kiti patriotai atliko TITANIŠKĄ darbą. O lietuvių tautos 9/10 pasirodė neverti šito darbo.)

3. Lietuvos likimą spręs kombinacija: 1/10 lietuvių tautos politinė valia + globalūs geopolitiniai pokyčiai.

(Taip buvo pastaruosius 250 metų. Nebus kitaip ir dabar. Visi svaičiojimai apie tai, kad galima lietuvių tautos nekrologo rašymą atidėti vien tik lietuvių tautos „vidinėmis pastangomis”, yra net ne naivūs – jie yra kvaili.)

4. Tam, kad sušvelnintų globalių geopolitinių pokyčių neigiamą poveikį lietuvių tautai, aktyvioji patriotinė 1/10 tautos dalis turi kiek įmanoma daugiau neutralizuoti dabartinio parazitinio politinio „elito” (ŠAIKOS) antinacionalinę veiklą.

(Ta 1/10 turi kažkaip koordinuoti savo veiksmus. Bent jau padaryti tai, ką padarė Pranciškus Šliužas. Surinkti parašus referendumui. Apie lietuvių tautos „klestėjimą” reikia pamiršti. Deja. Bet vis dar yra realu derėtis dėl geresnių sąlygų lietuvių tautai. Tačiau tam reikia, kad prie ateities derybų stalo nesėdėtų ŠAIKA.)

Straipsnio autorius yra filosofijos mokslų daktaras