infa.lt

Habilituotas medicinos mokslų daktaras ,
Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas – kardiologas,
KU profesorius Algimantas KIRKUTIS

Kuriant Klaipėdos universiteto klinikas pagaliau pasiektas lūžio momentas. Ypač Vakarų Lietuvos žmonėms svarbų žingsnį rugsėjo 28-tą, antradienį, žengė LR Seimas.

Ryškia balsų dauguma buvo priimtas naujas įstatymas, kuris Klaipėdos universitetui atvėrė galimybes: šalia jau veikiančių Vilniaus „Santaros“ ir Kauno universiteto klinikų, kurti, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, trečiąjį mūsų šalyje respublikinės reikšmės akademinių sveikatos priežiūros paslaugų kompetencijų centrą.

Pagaliau pasiektas nueito ilgo kelio aukščiausias taškas – įveiktas įstatyminis barjeras trukdantis Klaipėdos mieste kurti universiteto klinikas.

Pacientams nereikės niekur vykti iš uostamiesčio, nes šiose klinikose bus galima plačiai teikti tokias pačias tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, kaip Vilniuje ir Kaune.

LR Seimui priėmus lemiantį sprendimą Klaipėdos universiteto klinikų iniciatoriams iškelto tikslo siekti bus ženkliai lengviau.

Nebelikus pagrindinės kliūties dabar ypač svarbu, kad Klaipėdos miesto ir visos Vakarų Lietuvos žmones gerai suprastų tokio centro atsiradimo naudą ir aktyviai išreikštų savo valią vietinės savivaldos politikams, paskatindami juos nestabdyti, bet aktyviai prisidėti prie šio svarbaus gyventojams ir jų vaikams darbo.

Šiuo metu miesto ir visos Vakarų Lietuvos gyventojams Klaipėdos Respublikinėje, Klaipėdos Universitetinėje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėse ir Vaikų ligoninėje jau yra teikiama daug atitinkančių trečią lygį medicinos paslaugų.

Kuriant naująjį darinį itin svarbu netrukdyti šio proceso ir sudaryti palankesnes sąlygas jam plėstis. Šis tikslas, šalia administracinių bei struktūrinių sveikatos priežiūros resursų geresnio panaudojimo, turėtų tapti pagrindiniu atsakingų už „Klaipėdos klinikų“ steigimą žmonių rūpesčiu. Universiteto klinikų atsiradimas atveria unikalią galimybę paleisti akademinį sveikatos priežiūros kompetencijų auginimo variklį.

Tokio variklio pagrindiniai „stūmokliai“ yra – klinikinė praktika, tiriamasis mokslas ir teorinės studijos. Šio, „tarpusavyje susisiekiančių indų“ principu dirbančio, akademinės plėtros mechanizmo esmę sudaro darnus visų trijų dalių darbas. Teikiamų medicininių paslaugų kokybė pradeda gerėti, kai šalia praktinės veiklos yra organizuojama mokslinė tiriamoji veikla.

Tai leidžią į gydomąjį procesą geriau diegti šiuolaikinio mokslo naujoves ir tokiu būdu gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą. Tuo pat metu studijuojantiems universiteto klinikose jauniems specialistams susidaro palankios sąlygos stebėti ir netgi iš dalies, savo galimybių ir kompetencijų ribose, anksti įsijungti į sveikatos sugrąžinimo pacientams procesą.

Tokiu būdu sudaromos praktinės ir teorinės galimybės geriau įsisavinti žinias, kurios bus reikalingos tolimesnėje užbaigusių KU studijas absolventų asmeninėje karjeroje. Be to, vyresniųjų kursų studentai yra geri pagalbininkai tiek praktikams, tiek ir mokslininkams.

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas yra vienas stipriausių ir didžiausių KU studijų ir mokslo padalinių. Jame plačiai išvystytos ir jau sulaukė didelio populiarumo pagrindinių slaugos specialybių, reabilitacijos, papildomosios ir alternatyviosios medicinos, socialinio darbo ir kitų sveikatos priežiūros sričių studijos.

Šiuo metu čia nėra vykdomas bazinis gydytojų rengimas, tačiau veikia visa eilė suderintų su SAM ir ŠMSM podiplominio sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant įvairių specialybių gydytojus, tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo programų.

KU Sveikatos mokslų fakultete respublikiniame ir tarptautiniame lygmenyje aktyviai dirba Sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų ir inovacijų centras.

Be jokios abejonės, universiteto klinikų atsiradimas pasitarnautu galingu impulsu tolimesnei fakulteto plėtrai ir Vakarų bei visos Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos kultūros ugdymui.

Klaipėdos universiteto klinikos ženkliai pagerintų Vakarų ir visos Lietuvos žmonių sveikatos būklę, tai leistų padidinti įnašą į sveikatos mokslų plėtra ir sudarytų palankesnes sąlygas regiono abiturientams įgyti sveikatos priežiūros specialybę ir ją tobulinti neišvykstant iš namų.