infa.lt

Teismas: Vilniaus mero R.Šimašiaus administracijos sprendimas neleisti Birželio 15-17 mitingo – neteisėtas

09 liepos
16:21 2021

Šeimų Sąjūdis - Prezidentūra

Priešistorė:

„Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ iniciatyvinė grupė, Raimondo Grinevičiaus vardu padavė prašymą Vilniaus savivaldybei su tikslu suderinti trijų dienų – birželio 15-16-17 protesto mitingą prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.

Po trijų derinimo posėdžių, trukusių apie 10 dienų, Vilniaus mero administracijos direktorė, Lina Koriznienė, 2021 m. birželio 3 d. Administracijos vardu atmetė Raimondo Grinevičiaus derinimo iniciatyvą, pasirėmusi savo išmąstytomis prielaidomis, kurios, kaip parodė realybė, o vėliau ir teismas – nebuvo susijusios su tikrove.

Buvo teigiama, kad susirinks daugiau žmonių, nei patvirtino organizatoriai. Taip pat buvo tvirtinama, kad organizatoriai neprisiims atsakomybės, nebus užtikrinta visuomenės sveikatos apsauga, kaukių dėvėjimas, nebus laikomasi atstumo, gali kilti epidemijos protrūkio grėsmė.

Visos šios prielaidos buvo skelbiamos tam, kad būtų sustabdyta Lietuvos žmonių teisė išreikšti savo poziciją taikiuose susirinkimuose, didžia dalimi nukreiptuose prieš Vilniaus mero R. Šimašiaus partiją, kurioje jis yra vice-pirmininkas, ir kuri yra valdančiosios koalicijos Seime narė bei dalyvė Vyriausybėje.

Pats R.Šimašius viešuose pasisakymuose yra pareiškęs, jog neleis mitingo, kuris, pasak jo, yra ne protestas, o kažkoks politinis festivalis. Reikėtų paminėti, jog įstatymas nesuteikia R. Šimašiui teisės uždrausti taikių susirinkimų, jeigu jie nepažeidžia susirinkimo įstatymo. Įstatymo, o ne R. Šimašiaus nuomonės.

Deja, kaip rodo praktika, seksualinių mažumų interesus ginančios ir jiems atstovaujančios, „Laisve“ pasivadinusios partijos atstovas R. Šimašius, nors pats yra teisininkas, įstatymu remtis nelinkęs, kai situacija paliečia jo interesus. Tada „Laisvė“ galioja tik jo paties sprendimams. Kaip ir šiuo minimu atveju.

Grįžtant prie atsisakytos suderinti protesto akcijos, iniciatyvinė grupė tada kreipėsi į teismą, tikėdamasi skubaus sprendimo, kuriuo būtų atšauktas R. Šimašiaus administracijos Sprendimas atsisakyti suderinti birželio 15-16-17 protesto renginį.

Deja, Vilniaus administracinis teismas atsakė, jog įstatymas jokio skubaus sprendimo šiuo atveju nenumato, todėl byla bus sprendžiama nustatyta tvarka, kas reiškė, jog sprendimas bus paskelbtas tik praėjus gerokai laiko po numatytos protesto akcijos datos.

Visuomenei pranešus apie šį teismo sprendimą tuojau buvo surasta išeitis ir į Vilniaus mero R.Šimašiaus administraciją pasipylė laiškai (apie 300 laiškų), informuojantys apie 15 žmonių piketus, anksčiau protesto mitingui numatytoje vietoje. Jiems jokio derinimo nereikėjo.

Kaip vyko protesto akcija per šias tris dienas visuomenė jau žino – buvo pasiekti visi numatyti tada dar „Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021“ organizatorių tikslai ir paskelbta apie „Lietuvos Šeimų Sąjūdžio“, kaip „Maršo“ tikslų, uždavinių ir idėjų sekėjo, susikūrimą.

Toliau viskas vyko numatyta eiga – įvyko steigiamasis asociacijos „Lietuvos Šeimų Sąjūdis“ įkūrimas, buvo numatyti tolesni veiksmai, darbai, veiklos gairės. Su ta pačia Vilniaus mero R.Šimašiaus administracija buvo suderintas klausimas dėl rugsėjo 10-os dienos protesto akcijos.

Ir štai šiandien iš Vilniaus Administracinio teismo atėjo laiškas, kuriuo praneštas Teismo sprendimas, konstatuojantis ,jog Vilniaus mero R. Šimašiaus administracija remdamasi nepagrįstomis ir neįrodytomis prielaidomis neteisėtai (neproporcingai) uždraudė Birželio 15-16-17 dienų protesto akcijas.

Teismas pabrėžė:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis).

Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nuolat pažymi fundamentalų susirinkimų laisvės pobūdį ir jos svarbą demokratinės visuomenės raidai.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, jog R.Šimašiaus administracijos direktorės Sprendimu atsisakius suderinti planuojamus susirinkimus – susirinkimų laisvė buvo apribota.

Tačiau tuo pačiu teismas daro išvadą, kad susirinkimų laisvės apribojimu buvo siekiama teisėtų tikslų (užtikrinti visuomenės saugumą ir žmonių sveikatą) netproporcingomis priemonėmis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas nederinti susirinkimų vietos, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir žmonių sveikatą, nagrinėjamoje situacijoje buvo neproporcingas (neteisėtas).

Teismas akcentavo, jog derinimas posėdžiuose yra skirtas ne suderinti, kurių įstatymo nuostatų bus laikomasi, o valstybės institucijoms išsiaiškinti ir suprasti, kaip reikės įgyvendinti savo negatyvias ir pozityvias pareigas, susijusias su susirinkimų laisvės realizavimu.

Sprendimas (neleisti protestų) yra pagrįstas prielaidomis, kad pareiškėjui bus sudėtinga sukontroliuoti kaukių dėvėjimą, kad pareiškėjas neketina prisiimti atsakomybės už tinkamą mitingo organizavimą bei teisės aktų laikymąsi. Prielaidos nagrinėjamu atveju nėra įrodytos, nustatyta priešingai – tiek skunde pareiškėjas teigia, kad laikysis Nutarimo reikalavimų, tiek derinimo posėdžių metu tikslino savo poziciją, klausė institucijų nuomonės, buvo linkęs koreguoti savo planus.

Sprendime minimas ankstesnis pareiškėjo (Raimondo Grinevičiaus) organizuotas susirinkimas, vykęs Vingio parke kaip pavyzdys patvirtinantis ir įrodantis R.Šimašiaus Administracijos direktorės poziciją. Teismas su šia atsakovo pozicija nesutinka, nes pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštą „Dėl informacijos pateikimo dėl Raimondo Grinevičiaus paklausimo“, kuriame informuojama, kad 2021 m. gegužės 15 d. vykusio mitingo metu yra pradėta tik viena administracinė teisena dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuris įvyko Vingio parko prieigose.

Pažymėtina, kad nors NVSC atstovė derinimo posėdžiuose (pirmajame ir trečiajame) kėlė klausimą dėl renginio atitikimo Nutarimo ir Operacijų vadovo Sprendimo Nr. V-854 nuostatoms, tačiau atsiliepime į skundą NVSC nurodė, kad NVSC nuomone, planuojamas susibūrimas viešoje vietoje galėjo vykti, tačiau jis turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus. (t. y. NVSC) susirinkimui neprieštaravo)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas susirinkimo derinimo posėdžiuose irgi neprieštaravo protesto akcijai. Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nurodė, kad nuotoliniuose derinimo posėdžiuose nepasisakė prieš renginio suderinimą.

Taigi derinimo procese dalyvavusios institucijos nenurodė argumentų, kurie pagrįstų atsakovės, Vilniaus mero savivaldybės administracijos direktorės, Linos Koriznienės Sprendimą atsisakyti suderinti protesto akcijos sąlygas.

Taip pat R.Šimašiaus Administracijos Sprendime pateikti skaičiavimai dėl teritorijų, esančių prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato, nepriklausomybės aikštės dalyje prie Martyno Mažvydo bibliotekos, Vinco Kudirkos aikštės dalyje, ploto paremti prielaidomis (jie paskaičiuoti tiems atvejams, jeigu asmenys nepriklauso vienam šeimos ūkiui, jeigu nepaskiepyti, jeigu neturi galimybių paso, jeigu nedėvi kaukių ir t.t.). Toks prielaidomis grįstas motyvas atsižvelgiant į ribojamos susirinkimų laisvės reikšmę ir svarbą yra neproporcingas (neteisėtas).

Pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jų skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams. LVAT pažymi, kad susirinkimų laisvės įgyvendinimas savaime gali nulemti tam tikrus nepatogumus tretiesiems asmenims. Taigi pareiškėjo derinimo posėdžiuose reiškiamos pozicijos, kurioms nepritaria R.Šimašiaus Administracija, kitokia nuomonė, nėra teisėtas pagrindas nederinti susirinkimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R.Šimašiaus Administracija nepagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pranešimus dėl protesto akcijos rengimo nuo 2021 m. birželio 15 d. 7 val. iki 2021 m. birželio 17 d. 19 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Kadangi pareiškėjo (Raimondo Grinevičiaus) pagrindinis reikalavimas tenkinamas, o išvestinis (reikalavimas suderinti birželio 15-17 datos protesto sąlygas) atmestas dėl praėjusios datos, žyminis mokestis priteistinas pareiškėjui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos.

Paskutinė Vilniaus Administracinio teismo sprendimo citata:

Atitinkamai teismas konstatuoja, kad 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės, Linos Koriznienės sprendimas „Dėl mitingų organizavimo“ Nr. A51-48262/21(3.3.4.4E-AD24), kuriuo nebuvo suderintos pareiškėjo planuotų mitingų prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pastatų vietos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

„Lietuvos Šeimų Sąjūdžio” inf.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 4 373

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Ec    -  2021-07-09, 22:50

    Kas iš to, Šaukštai po pietų. Bent Šimašiui asmeniškai už tai būtų skirta bauda

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Edita    -  2021-07-10, 08:13

    Šeimų Sąjūdis palaikomas visuomenės skins pergales po pergalių. Tai auganti galia, nėra jokių abejonių, o Šimašiaus [Ne]Laisvės partija – tai visi jau pamatė kokią laisvę ji mums siūlo. Elektroninį konclagerį, kurį kontroliuos seksualinės mažumos. Liberalai apskritai „žvaigždės” – viena partija – teisiama už korupciją, o kita – seksualinių mažumų interesus palaikanti partija, kurios vadovybė atėjo iš tos pačios teisiamos liberalų partijos. Ar iš tokių galima tikėtis teisingos politikos?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...