infa.lt

Izraelio diplomatinė žinyba visais įmanomais būdais rodo nepasitenkinimą naujuoju Lenkijos įstatymo projektu dėl žydų turto, užgrobto per Antrąjį pasaulinį karą, restitucijos (grąžinimo).

Naujasis užsienio reikalų ministras Jugoslavijos žydo Tomislavo Lampelio (Tomi Lapid) sūnus Yairas Lapidas patvirtino demonstratyviai žeminantį aktą prieš Lenkijos ambasadorių Mareką Megirovskį. Pastarasis jo laisvadienį (sekmadienį) buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir gavo „diplomatinį papeikimą“.

Jautrūs lenkai neliko skolingi ir rytdienai į panašų pokalbį pasikvietė Izraelio ambasados ​​Varšuvoje pirmąjį sekretorių (ambasadoriaus ten dar nėra).

Lenkijos poziciją šiuo klausimu aiškiai išreiškė šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškęs, kad „Lenkija tikrai nemokės už Vokietijos nusikaltimus, nė zloto, nė dolerio, nė euro“.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projektas nėra naujas, taip pat, kaip ir Izraelio valdžios reakcija. Dar 2017 m. Izraelio užsienio reikalų ministerija pasiuntė oficialų protestą analogiškai Lenkijos žinybai dėl šios iniciatyvos.

Įstatymo projektu jau seniai esančiu Lenkijos Seime ir priimtu prieš keletą dienų, numatyta grąžinti turtą, atimtą per nacių okupaciją Lenkijoje arba ją pakeitusį Lenkijos darbininkų partijos (PUWP) prokomunistinį režimą, tik šalies piliečiams ar asmenims, kurie okupacijos metu ir po jos gyveno Lenkijoje.

Akivaizdu, kad didelei daliai žydų, kilusių iš Lenkijos šios sąlygos yra neįgyvendinamos, nes jie išvyko iš šalies prieš nacių okupaciją, jos metu arba neilgai trukus po Vermachto pralaimėjimo.

Be to, teisę susigrąžinti turtą turi tik tiesioginiai įpėdiniai – vaikai ir anūkai, o daugeliu atvejų gyvi žydų, mirusių Holokauste, paveldėtojai yra jų broliai, seserys ar sūnėnai.

Naujajame restitucijos įstatymo projekte taip pat nėra numatyta kompensacija už Lenkijos žydams priklausiusių įmonių akcijų, jų turėtų iki okupacijos, vertę.

Be to, nustatydama paraiškų grąžinti turtą grąžinimo terminą – metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, pasak žydų – Lenkijos vyriausybė nepalieka laiko surinkti visus reikalingus dokumentus.

Lenkai laikosi koncepcijos, kad jie yra nacių okupacijos aukos ir kad visa atsakomybė už Lenkijos teritorijoje padarytus nusikaltimus, įskaitant ekonominius, tenka tik vokiečiams. Tuo pačiu, pasak ekspertų, Lenkijoje yra 300 milijardų dolerių vertės žydų turto, skaičiuojant šiandieninėmis kainomis, nusavinto ir vėliau perleisto lenkams ar valstybei.

Tai namai, žemės sklypai, taip pat vokiečių atimtos įmonės, vėliau nacionalizuotos komunistų ir negrąžintos savininkams ar jų įpėdiniams net žlugus komunistiniam režimui.

Lenkijos gyventojai, laikantys save vokiečių fašizmo aukomis, anaiptol nėra pasirengę grąžinti žydams praėjusio amžiaus viduryje atimto turto. Prieš trejus metus Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputovičius teigė, kad Lenkija neturėtų atlyginti žalos, kurią padarė karą pradėję ir okupavę Lenkiją naciai.

Politikai taip pat teigė, kad mirusių lenkų, neturėjusių įpėdinių, turtas taip pat buvo nacionalizuotas ir vėliau negrąžintas, o lenkai ir žydai neturėtų būti vertinami skirtingais kriterijais.

2019 m., po tuometinių Izraelio premjero Benjamino Netanyahu žodžių apie lenkų kaltę dėl holokausto, Lenkijos ministras pirmininkas Moravetskis atsisakė vykti į Jeruzalę į Višegrado ketverto viršūnių susitikimą, todėl šį įvykį teko atšaukti.

Tais pačiais metais Lenkijoje buvo surengtos masinės demonstracijos prieš žydų turto grąžinimą po JAV valstybės sekretoriaus Mike Pompeo vizito, kuris paragino lenkus grąžinti atimtą turtą žydams, o jei neliko jų paveldėtojų, pervesti jį į specialų fondą.

Šių karštų diskusijų fone, prieš dvejus metus Tel Avive lenkų kilmės Izraelio žydas Arikas Ledermanas spjovė į Lenkijos ambasadorių Mareką Megirovskį.