Ketvirtadienį Seime praūžė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas švelninančių projektų pateikimai. Pagrindinė jų esmė – mažesnis amžiaus cenzas, kuriuo galima įsigyti alkoholio, ir pardavimo laiko pailginimas.
Pagrindinė tokių pakeitimų iniciatorių žinutė, kad visuomenei reikia suteikti teisę. Taip, visuomenei reikia suteikti teisę, bet politikams reikia neužmiršti ir savo atsakomybės prieš visuomenę.
Jaunųjų gydytojų asociacija taip pat išreiškė nepritarimą siekiams liberalizuoti alkoholio rinką.
Lietuva jau ne vienus metus „lyderiauja“ savižudybių skaičiumi, t. y. esame tauta, kurioje nusižudo bene daugiausiai žmonių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra įvardijusi, kad viena iš savižudybių priežasčių yra ir alkoholio vartojimas.
Ne atsitiktinai 2017 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Lietuva privalėjo žengti šį žingsnį, kadangi statistika alkoholio vartojimo, nelaimių, savižudybių ir nusikaltimų srityje kėlė rimtą susirūpinimą.
Dabar, praėjus ketveriems metams, galime drąsiai sakyti, kad pakeitimai davė savų vaisių.
Pasigirdus kalboms apie dabartinės valdančiosios daugumos siekius naikinti dalį ribojimų, visuomenėje buvo atlikta apklausa, kurios didžioji dalis pasisako prieš ribojimų laisvinimą.
Taip, puikiai pamenu, kad Alkoholio kontrolės įstatymo projektas sukėlė daug šurmulio visuomenėje. Tačiau dabar, nurimus emocijoms, pati visuomenė ėmė jausti šių pakeitimų naudą mūsų visų bendram gyvenimui.
Ne tik žmonės, bet ir bendrovės prisitaikė prie pokyčių – alkoholio įsigijimo valandos tapo visiems įprastos, itin išpopuliarėjo nealkoholiniai alkoholinių gėrimų skonių gėrimai.
Turiu omenyje, pradėjome gyventi pagal naujai nusistovėjusias taisykles ir prie to pripratome, tai tapo savaime suprantama. Kam vėl daryti pokyčius, juo labiau visiškai nepagrįstus, ir vėl viską apversti aukštyn kojomis, įnešti chaosą.
Kitas tokių pakeitimų iniciatorių argumentas – turizmas. Teigiama, kad 2016–2020 m. Seimo kadencijos įvesti apribojimai yra nesuprantami turistams, kadangi šie negali įsigyti alkoholio tam tikromis valandomis.
Palaukite. Kol Lietuvoje turime tokią alkoholio sąlygotą nusikaltimų, nelaimių ir savižudybių statistiką, turistas yra mažiausia problema. Jie žino į kokią šalį, su kokiais ribojimais važiuoja.
Juk mes, nuvažiavę į kitą valstybę, nereikalaujame draudimų ir ribojimų panaikinimo, dėl to, kad mums nepatogu?
Dažnai pateikiamas ir kitų valstybių, kuriuose alkoholio įsigijimo amžiaus cenzas mažesnis, pavyzdys. Negalime eiti į kraštutinumus ir kaip pavyzdį teikti valstybes, kuriose alkoholį galima įsigyti nuo 16 metų amžiaus.
Privalome į tai žiūrėti ir pro kiekvienos valstybės probleminę prizmę. Jei ta šalis turėtų tokią savižudybių ir nelaimių statistiką, gal tie suvaržymai būtų dar drastiškesni nei Lietuvoje? Kodėl kaip pavyzdys neimamos tokios valstybės, kaip Švedija, kur alkoholio politika taip pat griežta?
Kodėl einama į vienetinius kraštutinumus? Švedija dėl to problemų neturi – laiminga tauta, kuri puikiai susitvarkė su alkoholio apribojimais ir jos laikosi. Gal galėtų Švedija paprotinti valdančiuosius?
Matome, kaip Europa, net patys alkoholio gamintojai kitose valstybėse, kur nėra įvesti dideli ribojimai, juda Lietuvos pramintu keliu. Štai, Europos futbolo čempionate per spaudos konferenciją ant stalo padėtas alus reklamai – nealkoholinis. Tad nenueikime priešinga kryptimi, kaip tai visada buvo daroma iki šiol.
Be to, PSO sveikina Lietuvą dėl priimtų sprendimų. Matome, kad krenta savižudybių skaičius. Žinoma, tai yra tik viena sudedamoji, tačiau labai svarbi, siekiant išbristi iš šios nelaimingos statistikos viršūnės. Maža to, atliktuose tarptautiniuose tyrimuose yra prieita išvadų, kad sumažėjo ne tik alkoholio vartojimas, bet ir vartojančiųjų amžius.
Nors siekdami atlaisvinimo valdantieji ir kalba apie teises, tačiau, kaip ir minėjau, privalome nepamiršti savo, kaip politikų, atsakomybės prieš jaunus žmones, prieš jų ateitį, galų gale, prieš jų tėvus. Jaunas organizmas yra linkęs naiviai bandyti to, ko dar nepatyrė, dažnu atveju jis nė nesugeba kontroliuoti savęs. Žiūriu į tai su nerimu, todėl turime užbėgti tam už akių.
Taip, žinau, jog yra posakis, kad jaunam žmogui kaip tik smalsu išbandyti tai, kas nėra leidžiama. Bet gal geriau lai tas jaunas žmogus su alkoholio skoniu susipažįsta slapčia jo gurkštelėdamas, nei nevaržomas nuolat ragauja namuose ar už mokyklos sienų.
Turime suvokti, kad mes, esanti maža bet didele savižudybių skaičiumi pirmaujanti Europoje valstybė, negalime imti pavyzdžių iš tų šalių, kuriose savižudybių skaičius yra labai mažas.
Tai netinkami palyginimai, juos laikau absurdiškais. Turime dirbti su švietimo, medijų ir įstatymų tam tikrų apribojimų pagalba, kol ši savižudybių ir smurto problema vartojant alkoholį vis dar yra gaji.
Na, o šiandien ribojimus laisvinantys įstatymų pakeitimo projektai (nedidele balsų persvara, bet valdantiesiems užteko) praėjo pateikimo stadiją. Bet tai tik mūšio pradžia, kadangi iki įsigaliojimo šiems projektas liko dar du mūšiai Seimo salėje – svarstymas ir priėmimas.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
164
Leidžiama ...
