infa.lt

infa.lt montažas

Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.

„Vyriausybė nustatė ambicingus tikslus, kurie atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos žaliojo kurso ir klimato kaitos įsipareigojimus. Tai vienas pagrindinių Vyriausybės programos prioritetų bei Seimo pavasario sesijos klausimų.

Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., sieksime atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050 m. užsibrėžėme pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui. Tik įgyvendindami  konkrečius sektorių scenarijus ir telkdami visų institucijų pastangas, galime tikėtis teigiamų pokyčių vystant žaliąją ekonomiką ir saugant klimatą nuo neigiamų įtakų“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Klimato kaitos politikos vizija remiasi trimis pagrindiniais lygiaverčiais ramsčiais – žiedinė ir klimatui neutrali Lietuvos ekonomika; saugoma ir tausojama biologinė įvairovė; klimato kaitai atspari visuomenė, rašo vyriausybė.

Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.

Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams. Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas. Ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose.

Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais.

Energetikos sektoriuje iki 2030 m. numatyta pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 50 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo, taip pat siekti, jog 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI, centralizuoto šilumos tiekimo energija iš AEI sudarytų 90 procentų.

Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro. Taip pat  numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių.

infa.lt komentaras:

Skaitant tai, kas rašoma vyriausybės pateiktame pristatyme, galima įsivaizduoti, kad ji ten toje pozicijoje ir dirbs, mažiausia iki 2030-ųjų. Ir taip toliau nuosekliai prisidės prie Lietuvos ekonomikos griovimo. Tačiau, panašiau, kad iki 2030-ųjų niekas Lietuvoje net neprisimins, kad ji tokia ir buvo, o jei kas ir prisimins – tai tik kaip blogą sapną.