infa.lt

Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

Žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tradicinėje žiniasklaidoje rimtų profesinių pažeidimų mažėja. Nustatytų pažeidimų skaičius – didžiausias socialiniuose tinkluose, nors socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai galioja Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeidimai socialiniuose tinkluose dominavo ir kalbant apie neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Neapykantos kalba taip pat persikelia į socialinius tinklus. Tačiau G. Ramanauskaitė pastebėjo, kad socialinių tinklų administratoriai greitai reaguoja į neapykantos kalbą ir  šalina tokią informaciją.

Teisė į asmens duomenų apsaugą

2020 metais aktyviausiai siekta teisės į asmens duomenų apsaugos gynybą –  gauti 142 skundai. Teisę į savo privataus gyvenimo apsaugą, pateikdami skundus žurnalistų etikos inspektoriui,  gynė 74 žmonės. Per ataskaitinį laikotarpį gautas 41 skundas siekiant apginti juridinio asmens dalykinę  reputaciją, nors tai ne Tarnybos kompetencija. 114 atvejų  asmenys  kreipėsi  į Tarnybą  dėl  žiniasklaidoje  pažeistų  pagrindinių  visuomenės  informavimo  principų (teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos, nuomonių įvairovės, atsakymo teisės, pagarbos žmogui, etiško ir sąžiningas nuomonių reiškimo).

Nepilnamečių teisės, skundai dėl dezinformacijos, sveikatos duomenų skelbimo

Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, 2020 metais Tarnyba gavo žymiai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų – gauti 39 skundai; skundų  dėl  nesantaikos,  diskriminacijos  ar  neapykantos  kurstymo  lyties, socialinės  padėties,  rasės  ir  kitais  pagrindais – gauta 18 skundų.  Pandemija  lėmė  aktyvesnį  žmonių kreipimąsi dėl dezinformacijos – gauti net 43 skundai.

2020 metais pagausėjo gautų skundų dėl sveikatos duomenų skelbimo ir rinkimo –  tai  lėmė  koronaviruso  sukelta  pandemija. Skųstasi dėl viešintos informacijos apie galimą asmenų  užsikrėtimą  COVID-19.  2020 metais Tarnyboje taip pat buvo gauta skundų dėl itin senose publikacijose skelbiamų asmens duomenų siekiant įgyvendinti teisę būti pamirštam.

2020 metais išliko nepakitusi kryptis, kad daugiausia skundų gauta dėl internete paskleistos informacijos – 336; iš jų – 148 dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos, iš jų 105 skundai pateikti dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų. Nors panašus skaičius skundų gautas ir dėl tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse   tvarkomų   asmens   duomenų,   tačiau   stebima   skundų   dėl   įvairiuose socialiniuose tinkluose galimai padarytų pažeidimų didėjimo tendencija. Gautuose skunduose dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų asmens duomenų vis dar pastebima, kad vartotojai skelbdami asmens duomenis siekia „bausti viešumu“ ar atgauti skolas.

2020  metais  sumažėjo  skundų  dėl  televizijos  programose  paskelbtos  informacijos  – gauti  34  skundai,  dauguma jų buvo dėl komercinių transliuotojų programų turinio.

Konsultavimas ir informavimas

Per 2020 metus Tarnyba iš viso suteikė 1179 konsultacijas. Daugėjo klausimų dėl  situacijų,  kai  asmens  duomenys  tvarkomi  žurnalistikos, akademinės,  meninės  ar  literatūrinės  saviraiškos  tikslais. Be kita ko,  koronaviruso sukelta pandemija turėjo įtakos Tarnybos teiktų konsultacijų specifikai. Asmenys labai dažnai konsultavosi su Tarnybos specialistais  dėl  padažnėjusių  COVID-19  pacientų  asmens  duomenų skelbimo žiniasklaidoje. (Informacija apie asmens diagnozę, sveikatos būklę, prognozes,  gydymą  yra  laikoma  žmogaus  privataus  gyvenimo  dalimi,  kurią  viešai skelbti galima tik paties asmens sutikimu. Išimtis gali būti daroma tik aukščiausio lygio viešųjų asmenų atžvilgiu).

Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pateiktus skundus   dėl   asmens   duomenų   tvarkymo   žurnalistikos,   akademinės,   meninės   ar literatūrinės   saviraiškos   tikslais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tarnybai tenka ir atsakomybė būti vienintele institucija Lietuvoje, paskyrusia savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis informacinių technologijų kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angliškai  – hate speech) internete. Parlamentinę Tarnybos veiklos kontrolę vykdo Seimas. Žurnalistų etikos inspektorius privalo kartą per metus atsiskaityti Seimui pateikdamas metinę savo ir Tarnybos veiklos ataskaitą.