• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Laisvės partijos vadovaujama priklausomybių prevencijos komisija rengiasi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms

Laisvės partijos vadovaujama priklausomybių prevencijos komisija rengiasi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms

09 balandžio
17:18 2021

Alkoholis prie jūros

Balandžio 7 d. posėdyje, planuojant sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatais. Komisijos nariai tikisi, kad tyrimų išvados padės priimti labiau pagrįstus ir argumentuotus sprendimus.

Kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką

2020 m. tarptautinė mokslininkų komanda pradėjo penkerius metus truksiantį mokslinį tyrimą, kuris apims 2016–2018 m. laikotarpį. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių alkoholio kontrolės politikos pokyčius, nustatyti, kaip alkoholio kontrolės priemonės paveikė žmonių sveikatą ir ekonomiką, tai pat, ar tai padėjo sumažinti eismo įvykių ir smurto atvejų skaičių.

Posėdyje dalyvavęs vienas iš tyrėjų, Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas prof. dr. Jiurgenas Rėmas (Jürgen Rehm) pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto finansuojamą mokslinį tyrimą ir alkoholio kontrolės politikos poveikio mirtingumui ryšį.

Pranešėjas pažymėjo, kad mirtingumas Lietuvoje iki 2007 m. augo, o vėliau, 12 metų laikotarpyje, labai sumažėjo. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, ar šį mažėjimą lėmė alkoholio kontrolės politikos priemonės. J. Rėmas, demonstruodamas ir kitų užsienio šalių alkoholio mokesčių didinimo ir mirtingumo ryšį nusakančius skaičius, akcentavo, kad alkoholio mokesčiai turi didelę įtaką mirtingumui, tačiau kartais įtaka yra matoma tik trumpuoju periodu.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, 2017 m. padidinus mokesčius alkoholiui, buvo išvengta 1155 mirčių per metus – tai sudaro beveik tris proc. visų mirčių. 2018 m. sausio mėn. įvestas amžiaus cenzo ribojimas alkoholiui taip pat turėjo įtakos 18 ir 19 amžiaus asmenų, ypač vyrų, mirtingumui.

J. Rėmas, užbaigdamas tyrimo pristatymą, akcentavo, kad alkoholio prieinamumo sumažėjimas turi įtakos mirtingumui nuo visų priežasčių ir ilgina gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų.

Tyrime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Štelemėkas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Ilona Tamutienė  – Komisijai pristatė savo tyrimus, kurie apima alkoholio kontrolės politikos poveikio vertinimą Lietuvoje, alkoholio žalos kitiems, nei geriantysis, vertinimą bei darbuotojų blaivumo patikros rezultatus Lietuvos įmonėse.

Pranešėjai akcentavo, kad kompleksinė alkoholio kontrolės politika gali būti siejama su bendro mirtingumo mažėjimu Lietuvoje, yra stiprios prielaidos sieti alkoholio kontrolės politiką su augančia tikėtina gyvenimo trukme, ypač tarp vyrų; taip pat matomos prielaidos, kurios leidžia kelti mokslines hipotezes vertinant alkoholio reklamos apribojimą ir mažesnį paauglių alkoholio vartojimą. Kartu atkreiptas dėmesys, kad įmonių ir gyventojų sumokėti akcizai už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus padidino biudžeto pajamas. Apibendrinant tyrimo išvadas, mokslininkai siūlė neliberalizuoti alkoholio politikos, nes tai gali sukurti prielaidas neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių augimui. 

Alkoholio vartojimo aplinka ir įpročiai Lietuvoje

Alkoholio vartojimo aplinkos ir įpročių tyrimo, atlikto 2016–2020 m., rezultatus Komisijai pristatė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentai dr. Vita Karpuškienė ir dr. Algirdas Bartkus.

V. Karpuškienė Komisijai išdėstė tyrime išskirtas vartotojų grupes ir vartojimo ypatumus, t. y. girtaujančiųjų ir reguliariai vartojančių alkoholį grupę, kurią 2016–2020 m. sudarė atitinkamai apie 5 ir 8 proc., progomis vartojančių alkoholį grupę, kuri 2016–2019 m. didėjo po 2 proc. kasmet ir 2019 m. sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų, tačiau 2020 m. sumažėjo ir papildė nevartojančiųjų alkoholio grupę.

Pranešėja apžvelgė kiekvienos grupės portretą: girtaujančiųjų grupę (5 proc.) sudarė daugiausia vyrai (90 proc.), t. y. aktyvaus darbingo amžiaus (30–60 metų) žmonės, kurių yra 48 proc.,   jaunimo (15–30 metų) – 21 proc.; 59 proc. yra kaimo gyventojai, 22 proc. gyvena didžiuosiuose miestuose, o likusieji 19 proc. – kituose miestuose; dauguma respondentų (75 proc.) turi vidurinį arba žemesnį išsilavinimą, aukštesnį arba aukštąjį mokslą baigusių respondentų yra apie 7 proc.; daugiau kaip pusė iš jų nedirba, dauguma apklaustųjų (54 proc.) savo finansinę padėtį įvardija – bloga  ir tik 7 proc. – gera.

Reguliariai vartojančių alkoholį  (7–8 proc.) portretas 2019 m. atrodė taip: daugiausia vyrai (75 proc.),   93 proc. – vyresni nei 30 metų, 44 proc. yra kaimo gyventojai, 34 proc. gyvena didžiuosiuose miestuose, o likusieji  22  proc. – kituose miestuose; dauguma respondentų (83 proc.) turi vidurinį arba spec. vidurinį išsilavinimą, aukštąjį mokslą baigusių respondentų yra apie 10 proc. Užimtieji sudaro 76 proc., dauguma – darbininkai ir dirbantys ūkio darbus; 23 proc. nedirba, iš kurių: 10 proc.  yra bedarbiai, 13 proc. – pensininkai; 78 proc. vedę arba gyvenantys  su partneriu, 11 proc. vienišų. Dauguma apklaustųjų (60 proc.) savo finansinę padėtį įvardina – vidutine arba gera  ir 36 proc. – bloga.

Progomis vartojančių alkoholį (52 proc.) portretas 2019 m: šią grupę sudaro apylygiai vyrai/moterys (45/55 proc.). 17 proc. – 15–29 metų,  83 proc. – vyresni nei 30 metų; 26 proc.  yra kaimo gyventojai,  46 proc. gyvena didžiuosiuose miestuose, o likusieji  28  proc. – kituose miestuose. 52 proc. turi spec. vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą, 74 proc. – specialistai ir vadovai; 24 proc. nedirba, iš kurių: 5 proc. yra bedarbiai, 19 proc. – pensininkai, 70 proc. – vedę arba gyvenantys su partneriu, 30 proc. vienišų. Dauguma apklaustųjų (73 proc.) savo finansinę padėtį įvardija – vidutine arba gera  ir 22 proc. – bloga.

Visų grupių išgertas alkoholio kiekis 2016–2019 m. mažėjo nuo 7,5 iki 5,4 standartinių alkoholio vienetų per savaitę (SAV). Tačiau 2020 m. – padidėjo. Girtaujančiųjų išgertas kiekis sumažėjo nuo 30 iki 19 SAV. Progomis geriančiųjų išgertas kiekis 2016–2019 m. nepasikeitė ir svyravo tarp 3,5–4,3 SAV per savaitę, tačiau 2020 m. išaugo. Ši grupė susitraukė, tačiau išaugo išgertas alkoholio kiekis.

Tyrime dalyvavę visi apklaustieji alkoholio prekybos ir reklamos apribojimus vertina daugiau teigiamai, nei neigiamai ir toks požiūris išlieka. Palankiausiai visas priemones vertina negeriančiųjų grupės apklaustieji. Daugiausia palaikymo susilaukė amžiaus ribojimo įvedimasDaugiausia neigiamo vertinimo susilaukia akcizo didinimas, antra priemonė pagal neigiamą vertinimą yra alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimai.

A. Bartkus informavo Komisiją, kad jo nagrinėta aptariamo tyrimo dalis buvo susijusi tik su akcizais. Pranešėjas pastebėjo, kad po to, kai būdavo didinamas akcizas, alkoholinių gėrimų kainos ūgtelėdavo, o konkurencija nulemdavo asortimento pokyčius.

Ekspertas išvardijo sąlygas, kada akcizų pasikeitimai galėtų turėti įtakos ir veikti alkoholio vartojimą: turėtų būti uždara rinka, egzistuoti menka konkurencija tarp vietinių pardavėjų, vykti kainų ir asortimento kontrolė, t. y. turėtų būti panaikinta laisvoji rinka. Pranešėjas akcentavo, kad įsivertinus, jog akcizų didinimas neveikia vartojimo, reikėtų turėti tai omenyje priimant sprendimus.

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė (Laisvės partija)

Infa.lt
Parama - Ačiū!  
žiūrėjo 113

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Šeimų Sąjūdis
Lasvas žodis

Reklama

Apklausa

Ar dalyvausite "Didžiajame Šeimos Gynimo Marše 2021"?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Karolis Venckus: „Mano mamai prokuroras Jakutis siūlo 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę“

Karolis Venckus: „Mano mamai prokuroras Jakutis siūlo 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Smurto auka

Jolanta Blažytė. Smurto auka

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Stambulo konvencija: viltis ar… baubas?

Lidžita Kolosauskaitė. Stambulo konvencija: viltis ar… baubas?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Apie dainą „Kelkis, Lietuva!“

Apie dainą „Kelkis, Lietuva!“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ar „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021“ įgyvendins mūsų lūkesčius?

Arvydas Daunys. Ar „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021“ įgyvendins mūsų lūkesčius?

atsiliepimų 8 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Filantropas ar parazitas?

Jolanta Blažytė. Filantropas ar parazitas?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021″ – svečiuose Romas Dambrauskas, žmogus sukūręs protestui himną

„Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021″ – svečiuose Romas Dambrauskas, žmogus sukūręs protestui himną

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Jarūnė Rimavičė. Nuo ko Lietuvoje ginama Šeima?

Jarūnė Rimavičė. Nuo ko Lietuvoje ginama Šeima?

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis. Leisti keisti lytį nepilnamečiams, dekriminalizuoti narkotikus, naikinti alkoholio kontrolę – ką dar sugalvos trys liberalų partijos?

R. Karbauskis. Leisti keisti lytį nepilnamečiams, dekriminalizuoti narkotikus, naikinti alkoholio kontrolę – ką dar sugalvos trys liberalų partijos?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Artūras Orlauskas. Už savo Tėvynę kovosime iki galo

Artūras Orlauskas. Už savo Tėvynę kovosime iki galo

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Antanina Strumilienė. Jei Kudirka atsikeltų

Antanina Strumilienė. Jei Kudirka atsikeltų

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Padėka reklamuojantiems protesto žygį  „Didysis šeimos Gynimo Maršas 2021″

Arvydas Daunys. Padėka reklamuojantiems protesto žygį „Didysis šeimos Gynimo Maršas 2021″

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Kaip politikai gyvenimo trukmę Lietuvoje ilgino

Jolanta Blažytė. Kaip politikai gyvenimo trukmę Lietuvoje ilgino

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Geras pensininkas – miręs pensininkas

Algimantas Rusteika. Geras pensininkas – miręs pensininkas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Tai priestarauja Konstitucijai. Laisvas, sveikas zmogus negali buti izoliuojamas !! Broliai ir seserys nepasiduokime diktaturai....

kk

lietuvoje-kiek girdėti-tik kerta...miškai jau parduoti ...iki ko dasigyvenom...?...

Ona

Malonu girdėti apie tai, kad net teisininkai patvirtina, tai ką ir mes žinome...Tik ne visiems...

Savo žodžiai tik patvirtinote Remigijaus išdėstytą mintį: "Vieno žvilgsnio į šiuos reikalavimus pakanka, kad suvoktume,...

Ne visai taip. Leidimas išduotas vykdyti darbus nuo birželio iki spalio, todėl darbai sustabdyti laikinai....

Op

Vėl kokią afiorą prastuminės...

kk

ir ką tos žiurkės daro-?gyvena pas tamstą-?...

Pritariu visa širdimi....