• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Robertas Šarknickas: Gegužę Arūnas ir Vida po 30 atiduotų darbo Lietuvai metų bus išmesti į gatvę, ačiū Kauno raj. socialdemokratams

Robertas Šarknickas: Gegužę Arūnas ir Vida po 30 atiduotų darbo Lietuvai metų bus išmesti į gatvę, ačiū Kauno raj. socialdemokratams

08 balandžio
06:50 2021


Gegužę Arūnas ir Vida po 30 atiduotų darbo Lietuvai metų bus išmesti į gatvę, ačiū Kauno raj. socialdemokratams.

Liko nedaug, labai nedaug iki to gražaus gegužės mėnesio, kai žydės obelys legendinėje per daugiau nei trisdešimt metų išpuoselėtoje Antano ir Jono Juškų etninės kultūros sodyboje, kai iš sodybos reikės išsikraustyti gerbiamiems kultūros paveldo puoselėtojams muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams, kurie savo iniciatyva ir rankomis ne vieną dešimtmetį atstatinėjo sodybą bei rinko eksponatus.

Tam, kad sodyba taptų žinoma ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje reikėjo kompetentingų ir atsidavusių žmonių. Tada Lietuvai, Vilkijos kraštui labai pasisekė, kai per vos negriūnančios sodybos slenkstį peržengė žingeidus ir Lietuvos vertybių puoselėtojas, paveldosaugininkas Arūnas Sniečkus.

Kažkada jis buvo jėga išmestas iš karo muziejaus, kai savo vaikiškomis rankomis palietė eksponatą – kalaviją. Jau tada, anot Arūno, paauglio mintyse kirbėjo mintis, kad jei taps kažkada muziejininku, visiems vaikams ir lankytojams leis liesti eksponatus ir pajusti istoriją. Taip ir atsirado gyvasis muziejus – Antano ir Jono Juškų etninės kultūros sodyba.

Išskirtinė bei istorinė Lietuvoje Juškų sodyba yra ne tik prižiūrima, bet kartu joje vyksta ir edukacinės programos ne tik vietinės ar respublikinės, bet ir tarptautinės reikšmės. Sodyba yra unikali tuo, kad ji yra gyva dieną ir naktį. Kitą tokią etnografinę sodybą Lietuvoje sunkiai ir berastumėme.

Užsienyje tokių gyvųjų muziejų yra ne vienas, kadangi tai yra valstybės tradicijų ir istorijos tęstinumas, galimybė prisiliesti prie praeities ir valstybės ištakų, kas dabar labiausiai ir traukia jaunimą bei turistus.

Deja, prieš kelis metus buvo bandyta visa tai sumenkinti ar net blogiau – iškraustyti visą širdį sodybai atidavusius muziejininkus. Kauno rajono savivaldybė yra kategoriška – reikia iškraustyti ir taškas, nesvarbu, kas buvo praeityje ir kas yra dabartyje. Taip, tai sunku logiškai suvokti, kad gyvos ir prikeltos sodybos savivaldybei nebereikia, kad nebelieka padėkos leisti susenti – su dabartimi, su patirtimi, su gyva istorija, su dabartimi.

Kokią reikia turėti širdį, kad to nemylėtum, kokią reikia turėti širdį, kad taip elgtis su šiuo išskirtiniu muziejumi. Kodėl jo negalima paversti unikaliu reiškiniu ir turėti atmintį ateičiai, kodėl negalima džiaugtis, kad yra tokie žmonės kaip Sniečkai, kurie ateityje tik dar labiau praturtins legendinės sodybos istoriją.

Kodėl esu šios Antano ir Jono Juškų sodybos gerbėjas, kodėl mane motyvuoja apie tai kalbėti vėl? Todėl, kad ši sodyba yra unikali ne tik dėl pačios savo tikros istorijos, bet todėl, kad ji yra gyvasis muziejus, kur istoriją gali patirti realiu laiku, kuriame atkuriamos to laikmečio sąlygos, todėl, kad joje apsilankęs gali pajusti, kas yra Lietuva.

Šioje sodyboje tuomet dar lankėsi ir valstybės pamatus kūrė tokios asmenybės: Vydūnas, A. Žmuidzinavičius, J. Basanavičius, M. Valančius, M. Putinas, S. Nėris, K. Jaunius, T. Vaižgantas, vėliau – garsus saksofonininkas P. Vyšniauskas, kuris unikaliame sodybos kamine darė įrašus.

Galima vardinti daug, net iki dabartinių asmenybių. Tai yra priežastis, kodėl Antano ir Jono Juškų sodyba turi gyvuoti tokia, kokia ji yra dabar – gyva, kartu su savo muziejininkais Arūnu ir Vida, kurie gyvenimą atidavė kultūrai, istorijos dvasiai gyvendami šioje išpuoselėtoje Lietuvai sodyboje.

Pražilo mūsų Arūnas, bet greičiau ne nuo amžiaus, o, tikėtina, nuo didelio streso ir nepagarbos iš vietinės valdžios. Paskutiniais metais teko sodybos puoselėtojams patirti įvairių užuominų iš politikų, o dabar jau ir iškeldinimo.

Kalbantis su šiomis garbingomis asmenybėmis dažnai girdžiu kaip dreba pražilusio Arūno balsas. Labai sujaudino, kai buvome susitikę prieš keletą metų gyvai, prisėdęs prie švento stalo nesusivaldęs pravirko, kad yra išprašomas iš šių namų.

Ar taip turi būti dėkojama, klausiu vietinės Kauno rajono valdžios? Užsitarnavę didelės meilės iš Lietuvos žmonių, žmonės turi ieškotis kito būsto, kurie visą širdį ir pinigus skyrė sodybai. Už kokius pinigus eiti ir kur eiti, į gatvę. Nėra baisiau kai šitaip yra pasielgiama su garbingais žmonėmis, kurie yra įvertinti daugybe padėkų, padovanojimų bei ne vieno sukurto dokumentinio filmo apie Arūną ir Vidą Sniečkus.

Nužudyti kūną galima, anoks čia darbas, bet dvasią – sunkiai. Visgi, pasirodo, kad irgi įmanoma, taikant psichologinius ėjimus, primetant, pritaikant, apeinant žmogiškuosius faktorius.

Ši sodyba yra unikali, kad iki dabar sodyboje gyvenantys ir gyvojo muziejaus statusą palaikantys auksinių rankų puoselėtojai savo unikalumu, patirtimi pritraukia žmones ir garsina šio muziejaus vardą, primindami ir parodydami, kokie mes buvome ir kokie mes esame dabar.

Savo ir Lietuvos meno kultūros žmonių vardu Kauno rajono savivaldybės administracijos prašau šios Antano ir Jono Juškų etninės kultūros sodybos puoselėtojams Arūnui ir Vidai Sniečkams leisti neribotam laikui gyventi sodyboje-muziejuje ir vykdyti darbo veiklą kaip buvo iki šiol – palaikyti ir kurti gyvojo muziejaus statusą. Be jų, šis muziejus nebeturės savo išskirtinumo, nes praras visas savo pagrindines vertybes.

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros sodybos puoselėtojai – muziejininkai Arūnas ir Vida Sniečkai – savo atsidavimu dirba ir gyvena iki šiol. Ši pora visą tą laiką gyveno be įmantrių patogumų, per gyvenimą neuždirbo jokio turto, kadangi visą gyvenimą ir paskyrė sodybos puoselėjimui, istorijai, Lietuvai, mums.

Todėl visiškai nesuprantama, kodėl po trisdešimt sodybai pašvęstų metų muziejininkai turi būti iškeldinti į socialinį būstą. Įstatymas trisdešimt metų netrukdė vykdyti veiklą, tačiau dabar trukdo vietos valdžia, kuriai žūtbūt prireikė muziejaus. Prašome žmogiško ir istorinio supratingumo, leidžiant Arūnui ir Vidai Sniečkams toliau tęsti gyvosios istorijos veiklą, kuri su lietuviškomis tradicijomis vykstą ne tik dieną, bet ir iki sutemų. Svarbiausia, kad tokių sodybų Lietuvoje nėra – tai yra išskirtinis atvejis, kokio Lietuvoje nebeturime ir nebeturėsime.

Tuo tarpu Lietuvai laikas tobulinti Muziejų įstatymą, kad būsimoms legendoms, kurių tikrai bus suskaičiuojama tik ant kelių pirštų, nenutiktų kaip Sniečkams. Užsienyje yra gerbiamos ir saugomos, net globojamos asmenybės, o pas mus tokiais atvejais reikia net įstatymo, o kodėl reikia?

Nes kartais, jei ne dažnai, trūksta bendro žmogiškumo, įvertinimo ir supratimo. Taip, įstatymai visiems turi būti vienodi, bet manau ir tikiu, kad ne šiuo atveju, nes tai retas ir vienintelis toks atvejis Lietuvoje, kai turime gyvą sodybą su talentingomis asmenybėmis. Kartais būna gyvenime ir kitaip, kartais tautos dvasia yra aukščiau nei įstatymas.

Atkreipiu dėmesį, kad sodyba yra viena iš gražiausių vietų Lietuvoje, Vilkijos krašte. Kad įsitikintumėte, kurie nebuvote, būtinai nuvažiuokite. Vietos bendruomenėje sklando visokie gandai, kad vieta kažkam labai rūpi. O ir turėtų rūpėti, nes tokių vietų Lietuvoje nėra labai daug.

Pagarbiai,
LR Seimo narys, Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas

Pirmą kartą medžiaga paskelbta autoriaus FB asmeninėje paskyroje

Infa.lt
Jei norėtumėte paremti infa.lt

žiūrėjo 174

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Lasvas žodis

Reklama

Apklausa

Ar dalyvausite "Didžiajame Šeimos Gynimo Marše 2021"?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Alaus baruose, kurie netrukus atvers duris, bus saugiau nei mokyklose, nes visuotinai pradinukai į mokyklas grąžinami nebus

Alaus baruose, kurie netrukus atvers duris, bus saugiau nei mokyklose, nes visuotinai pradinukai į mokyklas grąžinami nebus

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Erika Drungytė: tai yra mano asmeninė iniciatyva priminti istoriją, kurią pamiršę, nesuprantame ir šios dienos dalykų

Erika Drungytė: tai yra mano asmeninė iniciatyva priminti istoriją, kurią pamiršę, nesuprantame ir šios dienos dalykų

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)

Algimantas Rusteika. Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Remigijus Šimkus. Nieko neturėsite ir būsite laimingi! Eksperimentas tęsiasi.

Remigijus Šimkus. Nieko neturėsite ir būsite laimingi! Eksperimentas tęsiasi.

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Atvirkščiai

Jolanta Blažytė. Atvirkščiai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai #57

Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai #57

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Andrius Švarplys. Populistiniuose-autoritariniuose judėjimuose demokratijos žymiai daugiau, nei vadinamojoje liberalioje demokratijoje

Andrius Švarplys. Populistiniuose-autoritariniuose judėjimuose demokratijos žymiai daugiau, nei vadinamojoje liberalioje demokratijoje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Karantino pasiutpolkė: kritę konservatoriai, privalomas beprasmis testavimas ir getai

Lidžita Kolosauskaitė. Karantino pasiutpolkė: kritę konservatoriai, privalomas beprasmis testavimas ir getai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prof. Adas Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Prof. Adas Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis. Kaip konservatoriai siekia mažinti Prezidento galias ir ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui

Ramūnas Karbauskis. Kaip konservatoriai siekia mažinti Prezidento galias ir ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Dominykas Vanhara: „Kas buvo Karaliaus Mindaugo Tėvas?“

Dominykas Vanhara: „Kas buvo Karaliaus Mindaugo Tėvas?“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Privatumas kaip teisinė konstanta ir žmogaus gyvenimo esmė

Lidžita Kolosauskaitė. Privatumas kaip teisinė konstanta ir žmogaus gyvenimo esmė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mozeris Alvis.  Gavo per snapą. Sandra – mūsų teismuose dar liko sąžiningų teisėjų

Mozeris Alvis. Gavo per snapą. Sandra – mūsų teismuose dar liko sąžiningų teisėjų

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą

Kas trukdo mokyklose pardavinet alu? Tuo paciu ir vaikai,besimokydami,gales patraukt,alaus.Isvis - marazmais valdzia uzsiimineja....

Įdomu, o oras kuriuo kvėpuojame gal irgi yra valstybės nuosavybė? Reiktų, kad "profesionalai" "rūpintūsi" kuom...

sukę apsukę grįžtame prie gripo reikalų......

Gal nereikia tos pandos, gal užtenka vieno logotipo. Kam be reikalo kelti aistras?...

LRS

lenda į šiknas liaudžiai...

Jo

Buki į nieką nekreipia dėmesio, jiems viskas FAINA, KRŪTA, nes smegenys tiek teveikia. Ir pats...

Ec

Erika, tie komunistinės ideologijos stūmikai nėra susidvejinę, jie tiesiog primityvūs, žino turgaus taisyklę- jei nori...

Cia eilinis pasipinigavimas...

Jinai supranta,kokį nusikaltimą daro prieš savo tautą.Tiesiog nebeišlaikė įtampos... Mūsiškiai klerkai storesnę odą užsiauginę......

Mąstantiems žmonėms seniai čia viskas aišku. Deja, bet daugelį valdo baimė ar tiesiog paklusnumas aukščiau...