infa.lt

Daugelis mėgsta grybus, tačiau ne visi moka juos surasti ar turi laiko vaikščioti po miškus juos renkant. Tačiau yra galimybė grybus išsiauginti patiems, arba bent jau pasėti juos ten, kur visada galėsite surasti. Ir taip, žemiau pateikta grybų sėklų paruošimo technologija, kuri gan nesudėtinga, kaip ir jų auginimo sąlygos.

Ruošiamos grybų „sėklos“ – paprastai. Imama jau peraugusio grybo galvutė (baravyko ar paberžio). Permalama paprasta rankine mėsos malimo mašinėle. Gautas turinys dedamas į butelį su vandeniu. Toliau seka būdas, kuriuo „sužadinamos“ grybų sporos.

Kad spora prabustų, gamtoje jai reikia pereiti per zuikio ar ežiuko žarnyną. Kokį poveikį spora patiria ten, toje žarnyno aplinkoje?

Labai agresyvų maisto požiūriu – ji, ta aplinka, tą maistą skaido. Kad sukurtume tokią aplinką namų sąlygomis į litrinį indą dedame pora arbatinių šaukštelių prancūziškų mielių.

Laikome tokį bio mišinį stovi apie mėnesį. Butelio apačioje nusėda grybienos minkštimas. Jį reikia pašalinti. O viską, kas viršuje – nupilti į atskirą indą.

Baigta – grybų sėjimo mišinys paruoštas. Reikia turėti omenyje koncentraciją – viename grybe – ne milijonas, ir net ne milijardas sporų. O milijardai.

Ir todėl nereikia pilti tokios koncentracijos tirpalo. Imama proporcija – stiklinė paruošto mišinio su sporomis iš butelio, statinei vandens.

Plastikinei, dviejų šimtų litrų talpos statinei. Ir laistoma iš paprasto sodo laistytuvo, pageidautina šalia TŲ medžių rūšių, prie kurių grybas buvo surastas.

Jeigu paberžis buvo rastas šalia beržo, tai ir laistyti būtų geriausia prie beržo. Jeigu baravykas – prie ąžuolo (ir taip būna) – tai ir laistyti šalia ąžuolo.

Čia reikalas tame, jog ir paberžis, ir baravykas visada glaudžiai susiję su medžių šaknimis.

Ir sporos „atsimena“ ir „moka“ konstruoti santykius su tomis medžių rūšimis, šalia kurių augo jų „mama“. Ir galima „sėti“. Nors – sode, nors artimiausiame miške, kur tik pageidaujate.