infa.lt

Pasak Lenkijos teisingumo viceministro Sebastiano Kaletos, nauji Lenkijos siūlomi įstatymai gali skirti didžiules baudas technologijų gigantams, kurie cenzūruoja naudotojus arba pašalina jų įrašus dėl ideologinių priežasčių

Kalbėdamas su „Fox News“ Kaleta teigė, kad socialinės žiniasklaidos kompanijos, nusitaikiusios į konservatorius, krikščionybę ir tradicines vertybes blokuodamos juos ae šalindamos įrašus. ar pašalinti įrašus.

„Matome, jog tada, kai „Big Tech“ nusprendžia pašalinti turinį politiniais tikslais, tai dažniausiai turinys, kuris giria tradicines vertybes arba konservatyvumą“, – pridūrė Kaleta, pridurdamas: „Ir jis ištrinamas atitinkamai jų „neapykantos kalbos politikai“, kai jie neturi įteisintos teisės tai daryti “.

Pagal naująjį įstatymą, bet kuriai platformai, blokuojančiai naudotoją ar pašalinančiai įrašus dėl ideologinių priežasčių, grėstų 13,5 mln. dolerių bauda, nebent turinys taip pat yra neteisėtas pagal Lenkijos įstatymus. Ginčams prižiūrėti bus įsteigtas arbitražo komitetas.

Lenkija šį sprendimą priėmė po to, kai socialinės žiniasklaidos kompanijos „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“ užblokavo tuometinio prezidento Donaldo Trampo paskyras po to, kai jis buvo apkaltintas smurto kurstymu sausio 6 d. riaušių metu JAV Kapitolijuje.

„Žodžio laisvė nėra kažkas, ką apspręsti galėtų anoniminiai moderatoriai, dirbantys privačiose įmonėse”, – sakė Kaleta.

„Vietoj to, tai turi būti nacionalinė įstaiga; atitinkamai išrinkti pareigūnai ir visos atšakos, automobiliai, telefonai, finansai, nebuvo reguliuojami tol, kol neišaugo pernelyg dideli; tas pats turėtų atsitikti ir su „Big Tech“.

Tai kelia nerimą, nes jei „Big Tech” save laiko organizacija, turinčia pakankamai įgaliojimų užblokuoti veikiantį JAV prezidentą, ji siunčia pranešimą pasauliui – kad mes galime uždrausti bet ką, ir kada tik norime”, – pridūrė jis.

Pristatydamas naujus teisės aktus, Kaleta pažymėjo, kad Lenkija komunizme praleido 45 metus – patirtis, pasak jo, išmokė vertinti žodžio laisvę ir būtinybę žinoti, kada reikia nubrėžti ribą, užkardančią naujas tendencijas link cenzūros.

Praėjusį mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė apie įstatymų, kuriais siekiama apsaugoti žodžio laisvę internete, įvedimą, ir pasmerkė „Big Tech“ už žodžio laisvės slopinimą socialinės žiniasklaidos platformose.

Ilgame, sausio 13-ąją paskelbtame „Facebook“ įraše Morawiecki rašė, kad laikui bėgant internete ima dominuoti tarptautinės korporacijos, kurios žmonių internetinę veiklą laiko pajamų šaltiniu ir įrankiu, padedančiu padidinti jų pačių pasaulinį dominavimą.

„Jos taip pat nustatė savo politinio korektiškumo standartus ir kovoja su ideologiniais priešininkais”, – pridūrė Morawiecki.

„Dabar mes vis dažniau susiduriame su praktika, kuri, mūsų manymu, liko praeityje. Žodžio laisvės, kadaise totalitarinių ir autoritarinių režimų cenzūra dabar grįžta vėl , tačiau nauja forma, kuriai vadovauja korporacijos, nutildančios kitaip mąstančius“.

„Diskusija yra keitimasis nuomonėmis, o ne žmonių nutildymas. Mes neprivalome sutikti su tuo, ką rašo mūsų oponentai, tačiau negalime niekam uždrausti reikšti įstatymais neuždraustų nuomonių “, – pridūrė jis.

Morawieckis teigė, kad jo šalis priims atitinkamus nacionalinius įstatymus, kad reguliuotų „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kitų panašių platformų veiklą.

Vengrija taip pat seka Lenkijos keliu kovoje su socialinės žiniasklaidos cenzūra, o teisingumo ministrė Judit Varga praėjusį mėnesį pareiškė, kad ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė netoleruos įsikišimo į žodžio laisvę.

„Facebook“ įraše Varga iškėlė perspektyvą nubausti socialinės žiniasklaidos įmonesx už tai, ką ji vadino „sistemingu žodžio laisvės pažeidimu“, ir nurodė, kad vėliau šiais metais ketina pateikti įstatymo projektą „reguliuojantį vidines didelių technologijų kompanijų operacijas“.

Ji teigė, kad ji pati taip pat patyrė„šešėlinį blokavimą“ iš „Facebook“ pusės, ir skundėsi, kad pagrindinės socialinės žiniasklaidos svetainės „riboja krikščioniškų, konservatyvių, dešiniųjų pažiūrų nuomonių matomumą“ ir apkaltino „pasaulinių technologijų gigantų užnugaryje veikiančias jėgos grupes“ dėl galios apspręsti rinkimų rezultatus“.

Varga pareiškė, kad šis klausimas turėtų būti reguliuojamas Europos Sąjungos lygiu, tačiau teigė, kad gali prireikti greitesnių veiksmų. „Tačiau dėl sistemingų piktnaudžiavimų mums gali tekti imtis greitesnių veiksmų”, – sakė ji.