infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr

Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis atsakė į prancūzų leidinio „Le Monde” klausimus:

„Le Monde“: Ko tikitės iš naujojo JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) po Donaldo Trampo (Donals Trump) išėjimo? Jūsų šalies prašyto nuolatinio JAV karinių pajėgų buvimo Lietuvoje?

Gabrielius Landsbergis: Taip, šis prašymas yra mūsų programos dalis. Visų pirma laukiu ramesnių, labiau nuspėjamų ir daugiašalių santykių. Mes dešimtmečius kūrėme Šiaurės Atlanto aljansą po Antrojo pasaulinio karo, pradedant Maršalo planu. Nepaisant to, pastaraisiais metais įsitikinome jo nestabilumu. Šis aljansas gali būti lengvai sužlugdytas, todėl jį reikia stiprinti.

Svarbiausia yra pasitikėjimas. Turime jį atkurti. Džo Baidenas dabar užima tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Buvo nurodytos visos su Maskva susijusios problemos.

– Ar reikia taikyti sankcijas Rusijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno arešto?

„Mes turime naują Europos instrumentą sankcijoms už žmogaus teisių pažeidimus skirti ir turime jį taikyti. Tai teisinė diskusija, kuri neturėtų pereiti į politinę diskusiją. Individualios sankcijos galimos aukščiausiu lygiu. Klausimą reikės išspręsti po vasario 2 dienos, kai Rusijos teismas priims sprendimą dėl Navalno likimo.

– Kodėl Putinas ėmėsi tokių priemonių prieš Navalną?

– Manau, kad Putinas labiau nei bet kada anksčiau susirūpinęs situacija. Dar neseniai jis net neištardavo Navalno vardo. Jis pakeitė jo lėktuvo maršrutą, kad jo nesutiktų šalininkai. Tada policijoje vyko išankstiniai teismo posėdžiai. Putinas patiria įtampą dėl įvykių Minske.

Rusijos ekonomikoje reikalai eina ne per geriausiai. Sanitarinės sąlygos yra prastos. Žmonėms reikalinga informacija ir jie pavargo negalėdami jos gauti. Be to, kaip matėme Baltarusijoje ir dabar Rusijoje, šiuolaikinės technologijos leidžia labai lengvai sutelkti visus tuos, kurie yra prieš korupciją ir demokratijos trūkumą.

– Ar Baltarusijos opozicijos judėjimas gali vėl atgauti jėgas pavasarį?

– Baltarusijoje žiema atšiauri, tačiau artėja pavasaris. Lukašenka yra aklavietėje. Jis galutinai neteko legitimumo net tarp tų, kurie balsavo už jį. Jį iki šiol palaiko tik valstybės aparato ir nomenklatūros nariai. Mes svarstome tris scenarijus Minske: stagnaciją be naujų pokyčių, permainos demokratijos kryptimi, nenuspėjama aplinka. Prisiminkime, kad likus vos dviem savaitėms iki Berlyno sienos griūties niekas net neįsivaizdavo kažko panašaus.

– Ar Lukašenka tapo Putino marionete?

– Ne, aš to nepasakyčiau. Man atrodo, kad tai veikiau imperatorius, nenorintis palikti šalies. Ir kartais jis daro tai, ko nori. Rusijai parama Baltarusijai apsieina nepigiai, brangesnė nei kai kuriuose Ukrainos regionuose. Kažkuriuo metu pats Putinas turės kabintis į savo kėdę.

– Ar ES atsargi Baltarusijos opozicijos atžvilgiu iš baimės prieš Rusiją?

– Mes matome didelį susidomėjimą Baltarusija, kuri ilgą laiką buvo laikoma stabilia šalimi. Taip jau nebėra, ir turime suformuoti sutarimą Europoje šiuo klausimu, ir būtent mes, Baltijos atstovai, esame atsakingi už informavimą apie šios šalies būklę. Mes labai džiaugėmės, kad Emmanuelis Macronas rugsėjo vizito Vilniuje metu susitiko su opozicioniere Svetlana Cichanouskaja ir pasakė: „Lukašenka turi pasitraukti“. Turime padėti tiems, kurie kovoja gatvėje. Būtina atlikti tyrimą ir taikyti sankcijas prokurorams, teisėjams ir policijos pareigūnams, susijusiems su represijomis ir piktnaudžiavimu.

– Ką manote apie investicijų sutartį, pasirašytą gruodžio 30 dieną tarp Kinijos ir ES?

– Mes nustebome, kaip ir visos šalys, įskaitant Prancūziją. Daugybė klausimų liko nežinioje, pavyzdžiui, priverstinio darbo, uigūrų, žmogaus teisių problema. Su tuo kažką reikia daryti (kažką). Po sutarties pasirašymo, Honkonge buvo sulaikyti 15 opozicijos atstovų. Tai blogas signalas. Nepaisant to, sutarties ratifikavimas Europos Parlamente bus nelengvas uždavinys, kaip būtų ir Lietuvos parlamente.