infa.lt

Arminas Lydeka, Seimo narys, liberalas

Profesionaliai veikianti teisėsauga ir laisva žiniasklaida yra sveikos demokratijos bruožai, įtvirtinti ir mūsų Konstitucijoje. Tad valstybės stiprybė remiasi ne tik į politines institucijas, – viešajam gyvenimui ne ką mažiau svarbu teisingumo jausmas ir laisvas žodis. Naujai išrinktas Seimas pradeda demonstruoti visai kitokį požiūrį į šias svarbias, visuomenės solidarumą ir pasitikėjimą palaikančias sritis.

Politikai privalo netrukdyti teisėsaugai atlikti savo darbo – kaip ir kiti Liberalų sąjūdžio bičiuliai, nuosekliai laikausi šios pozicijos. Laikinoji Seimo tyrimo komisija, kuriai teko vadovauti, patvirtino išvadas, raginančias panaikinti Seimo nario Petro Gražulio imunitetą ir leisti patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn dėl veiklų, nederančių su jo pareigomis.

Nors parlamento salėje šimtus kartų aidėjo kolegų jau mintinai išmoktas šūkis: „Tai – politinis susidorojimas!“, džiugu, kad sena plokštelė naujo Seimo neįtikina. Politikui teisėtvarkos reikalavimai turi galioti visa apimtimi, kaip ir kitiems piliečiams.

Gaila, kad praeitoje kadencijoje pasitaikė atvejų, kuomet daugumos balsai pridengdavo „savųjų“ mandatus. Paskui tik bergždžiai apgailestaujama, jog pasitikėjimas Seimu vis pramuša dugną. Juk dėl to nukenčia ne tik parlamento prestižas, bet ir didėja bendras teisingumo deficitas visuomenėje.

Greta teigiamo poslinkio stiprinant „teisingumo instituciją“, naujai išrinktame Seime ne mažiau svarbus tampa ir antrasis demokratijos „stulpas“ – žiniasklaidos sistema. Jai politikai irgi neturi tapti kliūtimi atliekant savo misiją, specialiai kuriant barjerus, apsunkinančius žurnalistų darbo procesą.

Kaip tik priešingai – visais veiksmais ir politiniais sprendimais prisidėti prie skaidrumo ir viešumo didinimo. Vienas pirmųjų darbų, laukiančių Seimo Kultūros komitete – Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, įgalinančios atvirų duomenų principą.

Nors Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtas sprendimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kalbančių apie galimybę nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis, nuliūdino žiniasklaidos atstovus, lieka galimybė šią padėtį pataisyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo klausimu yra tik papildomas komitetas, todėl į minėtą įstatymo projektą jis pažiūrėjo formaliai, iš teisėkūros pozicijų ir priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams (t. y. Vyriausybei) jį teisiškai tobulinti.

Tačiau, pagal kompetenciją pagrindinis komitetas žiniasklaidos teisinio reguliavimo srityje yra Seimo Kultūros komitetas, tad esu įsitikinęs, kad naujos sudėties komitetas suras sprendimus teisiškai tvarkingai sudėlioti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas taip, kad žiniasklaida turėtų galimybes be specialių apribojimų naudotis Registrų centro duomenimis ir atlikti savo visuomeninę misiją.

Seimo Kultūros komitetas vietoj tautinių kostiumų ir Seimo fortepijono derinimo klausimų šioje kadencijoje pereina prie visuomenei aktualiausių temų ir esminių šiandienos problemų, o Petras Gražulis pagaliau galės atvirai „pabendrauti“ su teisėsauga. Tiek žiniasklaidai, tiek teisėsaugai atsiranda didesnės galimybės atlikti savo pareigas. Labai tikiuosi, kad šie maži, bet labai konkretūs ir svarbūs žingsniai yra ne atsitiktinumas, o naujos politinės kultūros epochos Seime pradžia.

infa.lt primena, kad Generalinis prokuroras E. Pašilis kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti atsakomybėn ne tik Petrą Gražulį, bet ir Darbo partijos frakcijos narį Vytautą Gapšį, apie kurį liberalas Arminas Lydeka kažkodėl nekalba nieko. O juk E. Pašilio kadencija baigiasi gruodžio 29 dieną ir dabartinis Seimas jos nepratęsė – tai galima tikėtis, kad sekantis Generalinis jau ir nebereikalaus V. Gapšio galvos.