15 valstybių pasirašė didžiausią istorijoje prekybos susitarimą, kuris žada pajamų augimą kas trečiam planetos gyventojui ir suteikia globalizacijos šalininkams vilties atgaivinti pasaulio prekybą ir bendradarbiavimą po keleto niūrių metų, paženklintų agresyviu Donaldo Trampo (Donald Trump) protekcionizmu ir pasauline „Covid-19“ pandemija, rašo BBC.
RCEP susitarimas sujungs Kiniją ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono šalis, įskaitant Australiją, Japoniją ir Pietų Korėją. Niekada anksčiau Kinija – trečia pagal dydį pasaulio ekonomika po JAV ir Europos Sąjungos – nėra pasirašiusi daugiašalių prekybos susitarimų ir juo labiau su savo seniausiu priešu Japonija.
Dabar jis atsidūrė stambiausios sutarties centre, didžiąja dalimi D.Trampo politikos dėka. Reikalas tame, kad per 8 metus, kol vyko derybos dėl RCEP pakto, pagrindiniai jo dalyviai, Japonija ir Australija su Naująja Zelandija kartu su kitoje Ramiojo vandenyno pusėje esančiomis valstybėmis, įskaitant Kanadą ir Jungtines Valstijas, kartu sukūrė daug pažangesnį prekybos bloką (TPP).
Tačiau D.Trampas atsisakė šios idėjos ir išvedė Ameriką iš derybų. Tai pagreitino RCEP sukūrimą. Jis buvo pasirašytas praėjusį sekmadienį ir įsigalios jį ratifikavus visoms šalims, o tai užtruks dar kelerius metus.
Susitarimas leis Azijos prekybos partneriams patekti į vienas kito rinkas ir sumažinti prekių muitų tarifus, kas potencialiai žada spartesnį ekonomikos augimą ir aukštesnį gyvenimo lygį, ypač neturtingiausioms regiono šalims. Jis yra atviras plėtrai, ir pirmiausia jame tikimasi sulaukti Indijos.
Susitarimas yra didelio masto, tačiau palyginus paviršutiniškas. Tai tik pirmas žingsnis integruojant labai skirtingas vargingą Laoso ir turtingos Naujosios Zelandijos, komunistinės Kinijos ir postimperialistinės Japonijos ekonomikas.
RCEP (Regional Comprehensive Economic Partnership arba visapusiška regioninė ekonominė partnerystė) yra toli nuo kitų didelių planetos laisvosios prekybos zonų – Šiaurės Amerikos tarp JAV, Kanados ir Meksikos bei Europos tarp 27 Senojo pasaulio šalių – integracijos gilumos.
Naujajame susitarime nėra gilinamasi į, pavyzdžiui, darbuotojų teises, ir leidžiama skirtingoms šalims skirtingai spręsti aplinkos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teises.
Be to, susitarimas palieka dalį prekybos politikos dalyvaujančių šalių valdžios institucijų nuožiūrai, tai yra, Kinija ar Japonija gali ir toliau saugoti savo rinką taikydama ribojančius muitus ir ribodama prekybos laisvę, įtvirtintą naujame susitarime. Taip pat nėra bendro ginčų sprendimo mechanizmo.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis