infa.lt

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu kaltinami 3 recidyvistai (nuo 28-erių iki 46-erių metų), jau anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus.

Jauniausiajam kaltinamajam taip pat pareikšti kaltinimai neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, metu buvo nustatyta, kad nuo kaltinamųjų nukentėjo 2 moterys, patikėjusios nepažįstamųjų melu.

Moterys, kurioms telefoniniai sukčiai 2019 metų spalį galimai skambino, patikėdavo, kad į jas kreipėsi banko darbuotojas ir policijos pareigūnas.

Vienu atveju, skambinusysis prisistatė policijos pareigūnu ir įtikino Šiaulių rajone gyvenančią moterį, kad esą rasta jos banko kortelė, prisijungimai prie sąskaitos bei pasas.

Pokalbio metu sukčiai išviliojo iš moters elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis ir taip prisijungė prie jos įmonės sąskaitos.

Bekalbant telefonu moteriai į telefoną dukart atėjo keturženklis kodas, kurį reikėjo patvirtinti.

Pokalbio metu moteris suprato, kad tai gali būti sukčiai. Ji nutraukė pokalbį, bandė jungtis prie savo banko sąskaitos, tačiau to padaryti nebegalėjo.

Nukentėjusioji netrukus kreipėsi į banką, kur jai pranešė, kad į kitos moters sąskaitą pervesta 10 tūkstančių eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pinigai pateko į vienos iš kalinčių vyrų motinos sąskaitą.

Greitas nukentėjusiosios reagavimas į situaciją ir bendras įstaigų darbas lėmė tai, kad beveik visus 10 tūkst. pavyko grąžinti moteriai.

Dar vienas kaltinamųjų skambutis pasiekė kitą Šiaulių rajono gyventoją, kuriai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas asmuo prisistatė banko darbuotoju įtikino ją padiktuoti prisijungimo duomenis prie jos naudojamų bankų sąskaitų.

Iš vienos į kitą moters sąskaitą buvo pervesta ir vėliau išgryninta 430 eurų, o dar kitoje sąskaitoje buvusius 1850 eurų pavyko išsaugoti apie galimą nusikaltimą pranešus bankui.

Moterys pateikė civilius ieškinius 173,30 ir 430 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamieji, laisvės atėmimo bausmes atliekantys Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose, kaltę pripažįstą tik iš dalies, nepripažįsta arba nekomentuoja kaltės klausimo.

Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą ir kitas nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, tarp kurių – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

infa.lt komentaras:

Keista tai, kad jau ne pirmi metai eina garsas apie nuteistųjų, kalinčių įkalinimo įstaigose, galimybes ir toliau daryti nusikaltimus sukčiaujant. Ir prie to, greičiausiai, prisideda patys įkalinimo įstaigų darbuotojai perduodami kaliniams telefonus ir telefonų korteles. O juk tereikia tik vieno dalyko – įrengti įrangą blokuojančią mobilų ryšį įkalinimo įstaigose, darbuotojams paliekant tik laidinį ir internetą. Bet jau ne pirmas dešimtmetis nieko nedaroma. Kas gali paneigti, kad nedaroma tyčia? Nes tai pelningas dalykas, kuris, tačiau, valstybei neša nuostolius.