Europos Komisija audringai reagavo į šiandienos Vengrijos prezidento Viktoro Orbano pareiškimą dėl vakcinacijos nuo koronaviruso jo šalyje pradžios.
Orbanas, kaip pranešė „Reuters“, pareiškė, jog Vengrija tikisi gauti pirmąsias vakcinos nuo Covid-19 partijas šių metų gruodį arba kitų metų sausį, t.y. 4–5 mėnesiais anksčiau nei yra apytikslė masinio vakcinų pristatymo į ES šalis data, apie kurią išvakarėse paskelbė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Vis dėlto, jei Vengrijos prezidentas būtų apsiribojęs tik šia žinia, su didele tikimybe galima manyti, jog reakcija iš Briuselio nebūtų buvusi tokia griežta ir tokia ultimatyvi.
ES vadovybės pasipiktinimą sukėlė antroji Viktoro Orbano pareiškimo dalis, kurioje jis pripažino, jog Budapeštas vedė derybas su Maskva ir Pekinu dėl masinio Rusijos ir Kinijos pagamintų vakcinų tiekimo Vengrijai.
Pasak Vengrijos vadovo, jei skiepytis šalyje bus pradėta metų pradžioje, tai balandį jau bus galima „paskelbti pergalę prieš pandemiją“.
Reaguodamas į tai, oficialus Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris sakė, kad Briuselis neleis nekontroliuojamai įsigyti vakcinų ir bus imtasi priemonių prieš bet kurią šalį, kuri nederindama su ES perka vakciną nuo Covid-19.
„Bet kuri vakcina, kurią įsigijo ES šalys, turi visiškai atitikti ES kokybės standartus ir praeiti sertifikavimo procedūrą ES rinkoje. Jei kuri nors ES šalių įsigis nesertifikuotą užsienio vakciną, Europos Komisija bus priversta imtis veiksmų”, – sakė Mamer ir pridūrė, jog ES neveda jokių derybų šia tema nei su Rusija, nei su Kinija, o tik su ES šalyse veikiančiais gamintojais.
Tuo pačiu, oficialus Europos Komisijos atstovas pažymėjo, jog tokia politika nereiškia, kad kitos vakcinos negalės patekti į Europos rinką, tačiau pirmiausia joms turėtų būti taikoma „giluminio sertifikavimo procedūra“.
Business is business
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis