infa.lt

Vyriausybės pasitarime pristatyti darbo grupės, sudarytos Ministro Pirmininko potvarkiu, pasiūlymai tobulinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmą.

Įvertinus tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Seimo kontrolieriams jau dabar yra priskirti įgaliojimai tirti ir nagrinėti galimus žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus vykdant veiklą žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos subjektams, konstatuota, kad tokiai funkcijai kurti visiškai naują instituciją netikslinga.

Vyriausybė siūlo skirti atskirą (papildomą) Seimo kontrolierių, kuris nagrinėtų skundus dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų. Seimo kontrolierių įstaigai, kaip nepriklausomai žmogaus teisių institucijai, siūloma suteikti papildomus įgaliojimus atlikti žmogaus teisių įgyvendinimo žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų veikloje nuolatinę ir sisteminę stebėseną ir prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo, žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo procesų bei kitos veiklos teisėtumą. Atitinkamai siūloma didinti Seimo kontrolierių įstaigos pajėgumus, numatyti papildomą finansavimą.

Siekiant stiprinti žvalgybos institucijų vidaus kontrolę, Žvalgybos įstatyme siūloma įtvirtinti pareigą paskirti atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atliktų vertinimą, kaip institucijoje laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.

Siekiant sukurti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkantį asmens teisių apsaugos modelį, siūloma stiprinti teisminę kontrolę – suteikti asmenims, įtariantiems, kad jų atžvilgiu galimai buvo atliekami slapti veiksmai, teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, o šis galėtų patikrinti informaciją ir esant pagrindui naikinti sprendimus dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodyti sunaikinti surinktus duomenis ir priteisti asmeniui padarytą žalą.

Siūloma keisti sekimo – vieno iš kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų, sankcionavimo tvarką, įtraukiant į šį procesą teismą, nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimui ir panaudojimui reikia generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros prokuroro sutikimo, įstatyme įtvirtinti proporcingumo principo kriminalinei žvalgybai reikalavimą.

Vyriausybė pritarė pasiūlymui inicijuoti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimus, t. y. nustatyti, už kokį laikotarpį informaciją apie asmenį korupcijos prevencijos tikslais institucijos turėtų pateikti priimančiam tą asmenį į pareigas subjektui, jeigu specialiuose įstatymuose nėra nustatyti kiti priėmimo į pareigas reikalavimai.

Darbo grupė pasiūlymus pateikė atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, įvertinusi galiojančio reguliavimo trūkumus ir išanalizavusi susiklosčiusią praktiką bei Europos Žmogaus Teisių Teismo standartus.

Atsakingos institucijos – Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijos, bendradarbiaudamos su Generaline prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentu, turės pateikti atitinkamus įstatymų pakeitimo projektus.