infa.lt

Jūsų Ekscelencija Prancūzijos Respublikos Prezidente, ponia Macron,

lrp.lt nuotr.

Ekscelencijos, gerbiami svečiai, ponai ir ponios,

sveiki susirinkę! Esu nepaprastai laimingas, galėdamas atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose pasveikinti mūsų brangius draugus iš Prancūzijos.

Šią dvišalių santykių šventę minime erdvėse, kurias dar XV amžiaus pradžioje pirmasis aprašė čia lankęsis Burgundijos kunigaikščio pasiuntinys Guillebert‘as de Lannoy. Jau vėliau pirmąjį Vilniaus universiteto botanikos sodą netoliese kūrė Jeanas-Emmanuelis Gilibert‘as, čia pat mokslo šviesą skleidė ne vienas dėstytojas iš Prancūzijos.

Visa tai rodo, kad mums, lietuviams, Prancūzija nuo seno buvo žinių ir įkvėpimo šaltinis. Visada žavėjomės prancūzų laisvės dvasia. Prancūzijos revoliucijos įvykiai ir idėjos išjudino drąsias reformas bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. 1791 metų gegužės 3 dieną priėmėme pirmąją Europoje rašytinę Konstituciją!

Kai vėliau savo laisvės idealus gynėme pakartotiniuose sukilimuose prieš Rusijos carizmą, daugelis pralaimėjusių sukilėlių prieglobstį atrasdavo ne kur kitur, o svetingoje Prancūzijoje.

Tradicijų tęstinumą rodo ir tai, kad pripažinto „Kovojančios Lietuvos prezidento“, pokario partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo kelias jį buvo trumpam nuvedęs į artilerijos mokyklą Fontenblo. (Ne paslaptis, kad Prancūzija garsėja daug pasiekusiais artileristais!)

Puikiai pamename, kad net ir sovietinės okupacijos metais nepriklausomos Lietuvos balsas skambėjo Prancūzijoje. Esame dėkingi, kad Jūsų šalis niekada nepripažino Lietuvos aneksijos ir išsaugojo bei, atėjus laikui, grąžino tarpukario Lietuvos auksą.

Kai Prancūzijos Prezidentas François Mitterrand’as atvyko į Lietuvą 1992 metais, tai apskritai buvo vienas pirmųjų užsienio valstybės vadovų vizitų nepriklausomybę atgavusioje šalyje.

Tuomet jis sakė: „Ateis diena – geriau, kad anksčiau – kai atsiras visos sąlygos, ir jūs būsite visateisiai partneriai valstybių, kurioms priklauso Prancūzija.“ Mums tai buvo stiprūs, įkvepiantys, netgi pranašingi žodžiai – juk dabar Jūs, pone Prezidente, lankotės visateisėje Europos Sąjungos ir NATO narėje!

Esu nepaprastai laimingas, jog kartu galime kurti stipresnę Europą, paremtą demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms ir bendra ateities vizija. Lietuvos piliečiai šiandien nori vieningos, stiprios, žalios ir inovatyvios Europos. Europos, kuri gebėtų greitai reaguoti į visus jai kylančius iššūkius ir taptų žinių bei inovacijų lydere pasaulyje.

Lietuva kartu su Prancūzija remia ir stiprina transatlantinį saugumą. Šiuo metu mūsų šalyje tarnauja 300 Prancūzijos karių. Prancūzų lakūnai reguliariai dalyvauja NATO oro policijos misijoje. Esame pasiruošę kartu stiprinti Europos saugumą kovoje su hibridinėmis, kibernetinėmis grėsmėmis, dezinformacija ir trečiųjų šalių kišimusi į rinkimus.

Žinoma, Europos projektas niekada nebus stiprus be tvirtų žmogiškųjų ryšių tarp mūsų nacijų. Net ir XX amžiaus istorijoje netrūksta įspūdingų asmenybių, jungiančių abi valstybes.

Tvirtų sąsajų su Lietuva turėjo prancūziškai rašę poetas Oskaras Milašius ir dukart Gonkūrų premijos laureatas Romainas Gary, pasaulinio garso Lietuvos žydų kilmės mąstytojas Emmanuelis Levinas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas Algirdas Julius Greimas.

Mes iki šiol prisimename ir žymių prancūzų mąstytojų Jeano-Paulio Sartre’o bei Simone de Beauvoir vizitą Lietuvoje 1965 metais. Ateities kartoms liko Sartre‘o, kaip žmogaus, sunertomis už nugaros rankomis kovojančio su vėju bei smėliu, nuotrauka – vienas žymiausių Lietuvos fotografijos kūrinių, o sykiu ir puiki visos filosofo kūrybos metafora.

Leiskite man akimirką stabtelėti prie šio įtaigaus vaizdinio. Juk žmogaus pastangos atsilaikyti ir suvaldyti priešpriešą – viena svarbiausių istoriją kuriančių jėgų. Šiandien, kai pasaulyje regime vis daugiau neužtikrintumo ir nerimo dėl ateities, gali kilti pojūtis, tarsi žengtume prieš stiprų vėją. Tam, kad kylanti audra mūsų pavieniui nenupūstų, reikalingi atramos taškai.

Esu įsitikinęs, kad plėtojami bendri kultūriniai projektai, intensyvūs verslo ryšiai, stiprėjanti miestų giminystė, netgi sportininkų mainai taps tolesnės nuoširdžios mūsų šalių draugystės pagrindu!

Turime daug priežasčių pasitikėti vieni kitais, išvien dirbti ir vieni kitus palaikyti. Tegul ilgaamžė mūsų istorija įkvepia Lietuvą ir Prancūziją naujiems pasiekimams!

Tegyvuoja Lietuva! Tegyvuoja Prancūzija! Tegyvuoja Europa!

Į Jūsų sveikatą, pone Prezidente, ponia Macron!