infa.lt

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastatų patalpų būklė verčia sunerimti. Kartu su kolega patarėju, teisininku Edgaru Aganausku ir LRT administracijos direktoriumi Tomu Rytel diskutavome dėl patalpų rekonstrukcijos bei naujo pastato statybų galimybių.

Noriu priminti, kad šia tema buvo diskutuota ir Seime, tačiau trumpai. Ši tikrai opi problema taip ir nebuvo pakankamai iškomunikuota. Todėl pritrūko Seimo narių palaikymo. Įstatymo projektas, kuris leistų LRT iš jai skiriamo biudžeto sau pačiai asignuotis naujo pastato statybas, taip ir nesulaukė Seimo narių pritarimo.

Kodėl visgi reikalingas naujas, mažesnis, energetiškai efektyvesnis pastatas ir kodėl nereikia renovuoti esamų 37 000 kv. m patalpų?

Šiandien apsilankius LRT patalpose ir įvertinus jų būklę, galiu pasakyti, kad pastatas turi ne tik remonto reikalaujančių, bet net ir avarinės būklės požymių. Įėjus į rūsį, pasijutome, vaizdžiai tariant, kaip po Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus branduoliu.

Vaizdas ne tik, kad klaikus, bet ir pavojingas: vėdinimo angarai padengti pavojinga chemine medžiaga – asbestu ir pan.

Esami vėdinimo įrenginiai yra ne tik ekonomiškai, bet ir finansiškai nuostolingi: masyvūs sovietų laikus ir LRT pastatų statybas menantys įrenginiai, suvartojantys milžinišką elektros energijos kiekį, dažnu atveju yra skirti aptarnauti ne didesnes kaip 80 kv. m patalpas – kabinetus.

Vizito metu buvo aprodytos ir sąlygos, kuriomis dirba LRT darbuotojai. Neperdėsiu teigdamas, kad kvalifikuoti specialistai, tokie kaip inžinieriai, dirba visiškomis rūsio sąlygomis: kabinetuose tamsu, jaučiasi drėgmės kvapas, langai mediniai ir supuvę, baldai taip pat skaičiuojantys ne pirmą ir net ne trečią dešimtį metų.

Tik primenu, kad tokiose patalpose vyksta montavimo darbai, laikomos kino juostos ir kiti reikalingi reikmenys, būtini vykdyti kūrybinę bei žurnalistinę veiklą ir kurių kaina kartais svyruoja nuo 50 tūkst. iki 2 mln. eurų už vienetą. Būtent tokiose patalpose dirba žmonės, kuriantys ir transliuojantys mums kokybišką turinį, kurį visi žiūrime.

Šiuo metu eksploatuojami pastatai atitinka E energetinio efektyvumo klasę, kai kurie žemesnę, o kai kurios patalpos apskritai nebetinkamos eksploatuoti.

LRT administracija preliminariai paskaičiavo, kad vien patalpų kosmetiniam remontui ir elektros energijai su kitais komunaliniais mokesčiais LRT iš savo biudžeto skiria po vieną milijoną eurų per metus, taigi – du milijonai eurų per metus vien tik patalpoms išlaikyti.

Skaičiai milžiniški. Todėl privaloma imtis veiksmų. Prie tokios išvados priėjo ir LRT administracija, nusprendusi, kad daugiau negalima švaistyti lėšų ir leisti darbuotojams dirbti tokiomis sveikatai nepalankiomis sąlygomis.

Be kita ko, šiuo metu LRT tik 70 procentų patalpų naudoja savo reikmėms, kitą dalį nuomoja. Administracija yra priversta nuomoti patalpas, kad tuščiai nebūtų eikvojama energija ir, žinoma, lėšos.

Visgi, LRT visą savo energiją ir laiką turi nukreipti į kūrybinę veiklą, o ne užsiimti kitais darbais, nuoma. LRT nori dirbti tai, kas susiję su tiesiogine nacionalinio transliuotojo paskirtimi, o ne užsiimti nuoma ar kiekvienais metais mesti po vieną kitą milijoną kosmetiniams remontams.

Tačiau lieka svarbus klausimas – griauti ir statyti ar renovuoti? LRT administracija atliko skaičiavimus, kurių išvados kategoriškos – finansine ir ilgalaikės perspektyvos prasme vienintelis racionalus sprendimas yra naujo pastato statybos. Ir tam visiškai pritariame ne tik mes, bet ir ekspertai.

Skirti renovacijai keliasdešimt milijonų eurų, kai net ir renovuotas pastatas tarnautų tik penkiolika metų, būtų absurdas. Tai būtų valstybės lėšų švaistymas. Paskaičiuota, kad naujai pastatytas pastatas jau po 25 metų atsipirktų ir teiktų finansinę naudą, lyginant su senojo tolimesniu eksploatavimu.

Teko lankytis ir kitų šalių nacionalinėse televizijose. Galiu pasakyti, kad lyginant su LRT pastatu, atrodome labai liūdnai, vaizdas, švelniai tariant, primena tarybinius laikus. Televizijoje lankosi ne tik mūsų piliečiai, bet ir garbingi svečiai, ambasadoriai, prezidentai ir kt. Vizitinė pastato kortelė yra nekokia.

Laikas bėga greitai, tad delsti būtų nenaudinga abiem pusėms – valstybei, kuri skiria lėšas, ir LRT, kuri yra pasiruošusi vykdyti darbus, kad būtų saugūs darbuotojai ir taupomi mūsų mokesčių mokėtojų pinigai.

Manau, kad šį rudenį būtų galima pakoreguoti jau teiktą įstatymo projektą ir teikti Seimui svarstyti. Tuo metu kaip tik bus svarstomas naujas 2021 metų biudžetas, tad galimybių finansavimo pradžiai tikrai yra.