infa.lt

Facebook nuotr.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, birželio 3 d. posėdyje gilinosi į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. veiklos ataskaitose pateiktas vaiko teisių užtikrinimo šalyje tendencijas. Komitetas pritarė pateiktoms ataskaitoms ir, apibendrindamas institucijų išsakytas problemas, pasiūlė bendradarbiauti dėl teisės aktų tobulinimo šioje srityje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pristatydama ataskaitą pažymėjo, kad kaip kasmet daugiausia skundų įstaigoje gaunama dėl vaiko teisių apsaugos sistemos užtikrinimo, tėvų skundų dėl šeimos santykių ir institucijų veiklos šioje srityje. Vieni dažniausių vaiko teisių pažeidimų, dėl kurių buvo skundžiamasi ataskaitiniais metais – vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais užtikrinimas. Vaikams ir atskirai gyvenantiems jų tėvams neretai kyla sunkumų siekiant palaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius, bendrauti, net ir tais atvejais, kai šis klausimas yra išspręstas teismine tvarka. Pozityvių pokyčių šioje srityje tikimasi iš mediacijos, kuri startuoja jau nuo šių metų, ir pozityviosios tėvystės mokymų.

E. Žiobienė sakė, kad nemažai skundų sulaukiama globos klausimais. Neneigiant teigiamų pokyčių šioje srityje (mažėjančio tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, alternatyvių institucinei globai formų plėtros), išlieka aktualios asmenų, norinčių tapti vaiko globėju, problemos: atrankos ir vertinimo; geriausiai vaiko poreikius galinčio tenkinti globėjo parinkimo; globos paslaugų neprieinamumo arčiausiai šeimos gyvenamosios vietos; globos priežiūros ir globėjo pareigų tinkamo atlikimo.

Kontrolierė kaip problemines sritis akcentavo ypatingai ilgą baudžiamųjų bylų, su kuriomis susiję vaikai, trukmę, įsisenėjusį ir iki šiol neišspręstą klausimą dėl teismo psichologinių ir psichiatrinių ekspertizių trukmės.

E. Žiobienė taip pat atkreipė dėmesį į švietimo ir sveikatos sistemose kylančias problemas: mokyklų pertvarka; higienos normų pažeidimai, kuomet ikimokyklinio ugdymo įstaigose viršijamas maksimalus leistinas vaikų skaičius grupėse; specialiųjų mokyklų skaičiaus mažėjimas; vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integravimas į pradinį ir pagrindinį ugdymą; ankstyvosios vaikų raidos sutrikimų paslaugų sunkaus prieinamumo ir skiepų vaikams klausimai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos naujoji vadovė Ilma Skuodienė, pristatydama tarnybos veiklos ataskaitą atkreipė dėmesį, kad vaikų skaičius šalyje kasmet mažėja –     per pastaruosius penkerius metus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 6,2 procento. 2020 m. pradžioje šalyje augo 498 839 vaikai.

Ataskaitiniais metais tarnyboje gauta daugiau nei 32 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisų pažeidimus, iš kurių 20 proc. nepasitvirtino. Smurto prieš vaikus atvejų skaičius išaugo beveik 14 proc., tai byloja, kad žmonės tapo aktyvesni, pranešdami apie tokius atvejus. Beveik aštuonis kartus išaugo atvejų, kai patys vaikai praneša apie galimus jų teisių pažeidimus. Taip pat didėja tokių pranešimų iš artimais ryšiais su vaiku susijusių asmenų ir ugdymo įstaigų darbuotojų skaičius. Direktorė akcentavo, kad tai gera tendencija, nes išsiaiškinus tokius atvejus, didėja tikimybė, jog tiek galimai nukentėjusiam vaikui, tiek jo šeimai bus suteikta reikiama pagalba. Atsižvelgiant į vaikų amžių, daugiausia smurto patiria 10–14 metų amžiaus grupės vaikai. Fizinį smurtą daugiausia patiria berniukai, seksualinį – mergaitės.

Siekiant vaikui užtikrinti saugią aplinką, 64 proc. atvejų vaikų laikino apgyvendinimo vieta buvo nustatyta pas giminaičius arba artimais ryšiais susijusius asmenis. Stebint 2020 m. tendencijas, per šių metų pirmąjį ketvirtį toliau stebima pozityvi tendencija – net 73 proc. atvejų laikinas vaikų apgyvendinimas organizuotas pas vaikui artimus asmenis.

I. Skuodienė sakė, kad vertinant 2019 m. globos tendencijas, globojamų vaikų skaičius mažėja. 2019 m. laikotarpiu 1305 vaikai neteko tėvų globos (kuomet 2017 m. – 2402, o 2018 m. – 2003 vaikams buvo nustatyta globa). Nustačius smurto atvejus, imamasi priemonių, kad šeimai būtų teikiama intensyvi pagalba, todėl nelieka būtinybės paimti vaiką iš šeimos. Stebint šių metų pokyčius, vaikų globos atvejų toliau mažėja (jeigu 2019 m. per mėnesį vidutiniškai buvo nustatoma 109 vaiko globos atvejai, tai pagal šių metų pirmąjį ketvirtį– vidutiniškai 62 atvejai per mėnesį). I. Skuodienė pažymėjo, kad tai rodo, jog tiek atvejo vadybos instituto, tiek šeimai teikiama pagalba veikia ir pasiteisina.

Komitetas, pritardamas pateiktoms ataskaitoms ir apibendrindamas institucijų išsakytas problemas, pasiūlė bendradarbiauti dėl teisės aktų tobulinimo šioje srityje. Numatoma, kad komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, taip pat naujai patvirtintos Nacionalinės šeimos tarybos atstovais aptars teisės aktų tobulinimo galimybes.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro parengta informacija