infa.lt

photo: photos.burnsland.com

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva šiandien, gegužės 18 d., 15–17 val. nuotoliniu būdu rengiama konferencija „Išeitys iš kritinės situacijos Lietuvos biokuro rinkoje“.

Renginio metu parlamentarai kartu su specialistais aptars problemas, susijusias su racionaliu nukirstos medienos panaudojimu, smulkių biokuro ruošos įmonių išsaugojimu, taip pat bus aptartos priemonės, kaip išsaugoti miškus nuo kenkėjų, kurie į Lietuvos miškus patenka iš aplinkinių – kaimyninių – valstybių.

Renginio programa.

Konferencijoje įžangos žodį tars Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas ir to paties komiteto narys Kęstutis Bacvinka.

„Paradoksalu, 2018 m. Vyriausybė padidino miškų kirtimo normą, argumentuodama būtinybę stabdyti šilumos kainų kilimą ir atpiginti biokurą. Šiandien matome švaistomą valstybės turtą. Būtini greiti sprendimai diskusijose su „Baltpool“, Valstybine miškų urėdija, privačiais miškų savininkais ir biokuro gamintojais, kaip kartu išgyventi šį nuosmukį“, – diskusijos tikslus nurodo Seimo narys S. Gentvilas.

„Šalyje susidariusi situacija, kai mūsų miškuose pūva nukirsta mediena, o biokurui ji importuojama iš kaimyninės Baltarusijos, privertė šią temą kartu su kolegomis iš Aplinkos apsaugos komiteto ir šios srities specialistais aptarti atskirai.

Iš Baltarusijos 2018 metais importuojamos medienos kiekiai palyginus su 2017 metais išaugo iki 40 procentų. Kaimyninės šalies importui trečdaliu numušus lietuviško biokuro kainas, miškuose palikta supūti medienos maždaug už 3 mln. eurų.

Institucijų nemokėjimas naudingai panaudoti vidinių resursų privertė daugelį smulkių įmonių sustabdyti savo veiklą. Gresiant ekonominei krizei bet kuris smulkusis verslas yra vertas rimto dėmesio ir pagalbos, o šiuo atveju galimai daugelis įmonių investavę savo lėšas į techniką ir žmogiškuosius išteklius lieka užribyje“, – apie susidariusią situaciją miškų ūkyje kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kęstutis Bacvinka.

Parlamentarų teigimu, atkreipti dėmesį į medienos panaudojimą biokurui verčia ir situacija miškuose, kai dėl klimato kaitos miškus puola kenkėjai. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvos miškuose, daugiausia Lazdijų, Varėnos ir Kuršių Nerijos rajonų teritorijose, yra iki 5 tūkst. ha plote išplitę įvairių ligų sukėlėjai ir tvarkant pažeistus miškus yra iškirsta iki 106 tūkst. ha medienos.