infa.lt

Seimas po pateikimo pritarė 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvadoms (reikėtų atidžiai perskaityti jas).

ištrauka iš Komisijos ataskaitos:

Taigi pažymėtina, kad Komisija nuo pat savo veiklos pradžios susidūrė su informacijos gavimo problema, kadangi VSD ir STT Komisijos prašymu nepateikė dokumentų, kuriais disponavo NSGK, atlikdamas tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams, motyvuodami Seimo kontrolieriaus atliekamu tyrimu dėl duomenų teikimo teisėtumo.

Pabrėžtina, kad kai kurie asmenys (Austėja Landsbergienė, Dalius Misiūnas, Liudas Stembra, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė) atsisakė bendradarbiauti su Komisija ir kviečiami į Komisijos posėdžius neatvyko arba kategoriškai atsisakė atsakyti į Komisijos raštu pateiktus klausimus (Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis).

„Atsakydami į mums suformuluotas užduotis, apsistojome daugiau ties viena užduotimi, tai yra, susitelkėme ties 2008–2018 metų laikotarpiu ir galimu interesų grupių galimai daryta neteisėta įtaka ar poveikiu valstybės institucijų vadovams, tarnautojams, jų rinkimui, skyrimui, priimamiems sprendimams, veiklai ir nagrinėjome tris epizodus. Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos galimai patirtą poveikį, taip pat Generalinės prokuratūros ir galiausiai Seimo narių grupės kreipimosi aplinkybes į Konstitucinį Teismą, kuriuo buvo kvestionuojama pensijų reforma“, – pristatydama nutarimo projektą sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

ištraukos iš laikinosios tyrimo komisijos ataskaitos, iš kurios galima suprasti, kokiu būdu VTEK buvo atleidžiami darbuotojai:

2019 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje Mindaugas Siaurys Komisijai pateikė 2017 m. kovo 16 d. vykusio pokalbio įrašą bei jo stenogramą (1 priedas), kurioje, be kita ko, nurodoma:

„V. Kanapinskas: Žodžiu, pagarsinsiu, ko mes čia susirinkom. Yra bendra komisijos narių nuomonė <…>. Yra tau dvi alternatyvos, žodžiu. Manau, pirma geresnė. Nu pristatysiu pirma pirmą. Žodžiu, parašai prašymą, kad atleisti iš darbo savo noru. Gauni už atostogas, tas, kur sakei du mėnesius, ir gauni du mėnesius plius, kiek priklauso tų išeitinių. Viena alternatyva tau. Antra alternatyva – sudarom komisiją, žodžiu, ir gauni drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Kadangi tai bus jau sisteminis pažeidimas. Tų pažeidimų ne vienas. Išeini su nuobauda iš darbo – be kompensacijų. Ta pozicija yra pristatyta komitete Valstybės valdymo ir savivaldybių, pirmininkas tai pasakė, kad reikia taip daryt <…>.“

„R. Valentukevičius: Mes kalbėjom su juo dar iki mano atleidimo. Aš jam sakiau, tu ieškokis darbo. Aš šitą pasakiau ir Seimo Pirmininkui.“ <…>

„S. Katuoka: <…> mane nustebino susitikimas Seime. Dieve mano, tau (rodo į M. Siaurį) buvo skirta penkiolika minučių. Tavo klausimui buvo skirta penkiolika minučių. <…> ten buvo pasakyta – duokit kompensaciją, buvo pasakyta. <…> Duokit kompensaciją, kad jo (rodo į M.  Siaurį) neliktų. <…> na ten buvo pasakyta atleisti Mindaugą Siaurį, reiškia tavo pavaldinį (rodo į R. Valentukevičių). Nu gal šito nereikia sakinėt, bet toks pokalbis buvo.

1. Valentukevičius: Na atleisti tai ir ne jų kompetencija.
2. Katuoka: Ne jų kompetencija. Ne jų kompetencija, na bet buvo pasakyta svarstyti antrą kartą, kai pažeidimas. Antrą kartą pažeidimo nusipelnė? Nusipelnė atsakymas. Du drausminiai darbo – sistema. Turite pagrindo atleisti. Teisiškai reiškia viskas gražiai. Padėjėjai ten supranti įsiterpė, teisiškai viskas gražiai. <…> buvo tiesiog taip suformuluota ir jis yra biški… (rodo į V.Kanapinską).
3. Siaurys: Priverstas, ta prasme?“ <…>

„S. Katuoka: Žiūrėk, kokį jis (rodo į V. Kanapinską) vadovų parodymą gavo. Drausmės klausimą tirti kuo greičiau. Taip buvo pasakyta (rodo į V. Kanapinską)?

1. Kanapinskas: Buvo pasakyta ir bus paklausta, ką jūs padarėt?
2. Katuoka: Buvo pasakyta, paklausta, ką padarėt.
3. Valentukevičius: Nu praeis mėnuo, paklaus.
4. Katuoka: Ne, tai paklaus, gi. Buvo pasakyta, spręskite klausimą. Noriu pasakyti, kad kai kurie komisijos nariai dar kartą paryškino tą pareiškimą komisijos narių. Sako, tai spręskite, reikia neatidėliojant spręsti klausimą <…>.“

„S. Katuoka: Matai, jeigu… Mindaugai! Jeigu nebūtų pasakyta, kad Mindaugo Siaurio klausimą reikia spręsti greitai, mes galėtume tempti, klausyk, ir visa kita. Aš galėčiau pasakyt, davai darom kompromisą, reiškia. Tu išeik atostogų, parašyk pareiškimą, kad atleisti iš darbo po atostogų, bet pasakyta, jo klaus (rodo į V. Kanapinską), kaip išsprendėt.

1. Kanapinskas: Turėsim dabar ataskaitą pateikt.
2. Valentukevičius: Ir po mėnesio, po mėnesio klaus. Tai kas čia, Urbšys taip išdėstė?
3. Kanapinskas: Ir Urbšys, ir paskui Pirmininkas, gi pas Pirmininką.
4. Katuoka: Aš nustebau, jis tavo pavardę irgi atsimena (rodo į M. Siaurį).
5. Siaurys: Nes aš jį esu konsultavęs žmogų elektroniniu paštu.“ <…>

„S. Katuoka: <…> Situacija po savaitės tikrai labai smarkiai pasikeis, naudokis situacija, kol mes labai gerus pasiūlymus perdavėm.“ <…>

„S. Katuoka: <…> Aš tavim tikiu, bet mes pastatyti į tokias vėžes, kad turim, galim, elgtis galim tik tai pagal tokį scenarijų, kurį mes tau pasiūlėm. Jeigu tu nesutiksi, sakau, trečiadienį prasidės tas ir tas… Jau šitas viskas pasakyta, surežisuota. <…> Buvo atsakyta. Komisijos nariai realizuos tą savo pareiškimą. Komisijos nariai realizuos, taip buvo pasakyta. Tai buvo pažadėta kai kam <…>.“

Komisija konstatuoja:

1. Matydama surinktų įrodymų visumą, Komisija negali paneigti M. Siaurio pateiktų duomenų apie tai, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ir tuometinis VVSK pirmininkas P.  Urbšys įtakojo neteisėtą VTEK valstybės tarnautojo M. Siaurio atleidimą. Paties Seimo Pirmininko V. Pranckiečio parodymai yra prieštaringi, nesutampantys su kitų liudytojų parodymais. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis Komisijai teikė tikrovės neatitinkančius parodymus apie savo pažinties su M. Siauriu aplinkybes (teigė, esą, jo nepažinojęs ir su juo jokių kontaktų nebuvo turėjęs), nors M. Siaurio pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas su V.  Pranckiečiu) rodo kitaip.
2. Neteisėtas sprendimas paskirti jauniausią amžiumi VTEK narį V. Kanapinską VTEK pirmininku, kai tuo tarpu įstatymas imperatyviai reikalavo vyriausiojo VTEK nario paskyrimo į šias pareigas, de facto buvo priimtas 2017 m. kovo 15 d. Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kabinete vykusiame susitikime, o po kelių dienų (t. y. 2017 m. kovo 17 d.) VTEK nariai šį sprendimą įformino, formaliai jį priimdami savo posėdyje.

Gabrieliaus Landsbergio atsakymas į kvietimą dalyvauti komisijos posėdyje ir atsakyti į klausimus [ištrauka]:

„Todėl Jūsų vykdomas tyrimas laikytinas kaip neatitinkantis teisinės valstybės principų, nevisavertis, selektyvus, politiškai šališkas ir neobjektyvus. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, informuoju, kad 2019 m. kovo 13 d. komisijos posėdyje dalyvauti negalėsiu. Svarstydamas dėl galimybės ateityje dalyvauti Jūsų komisijos posėdyje ir atsakyti į Jums rūpimus klausimus, prašau Jūsų raštu pateikti man klausimus, į kuriuos komisija pageidauja gauti atsakymus bei argumentuotai atsakyti į aukščiau išdėstytas pagrįstas abejones dėl Jūsų veiklos teisėtumo, nes nenorėčiau savo dalyvavimu prisidėti prie abejotinos ir galimai neteisėtos Jūsų veiklos ir iš to išplaukiančių teisės pažeidimų.“

Komisija konstatuoja:

1. Apklausus liudytojus, pasitvirtino aplinkybė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. eurų) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kuriame įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. Pranešimai apie investiciją išplatinti po to, kai grupė Seimo narių (daugiausiai priklausančių Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime), kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos.
2. UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
3. Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių.

[Ištraukų citatų pabaiga]

Savo išvadose laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui:

1. Tobulinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos(VTEK) įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.

2. Spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės įvedimo už teisės aktų pažeidimus, kai, vengdami jiems įstatymu nustatytos pareigos atlikimo, valstybės politikai atsisako liudyti Seimo laikinajai ar specialiajai komisijai.

Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos siūloma atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai siūloma atsižvelgiant į 2020 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020 ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat inicijuoti valstybei padarytos žalos išieškojimo procesą.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektui Nr. XIIIP-4773 po pateikimo pritarė 55, prieš balsavo 39, susilaikė 10 Seimo narių.