infa.lt

REUTERS/Richard Ellis

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo informavo Rusijos URM ministrą Sergejų Lavrovą, kad Kinija turi būti įtraukta į bet kokį JAV ir Rusijos ginklų kontrolės susitarimą. Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija bando trišalį formatą padaryti neatsiejama naujos kartos ginklų kontrolės susitarimų dalimi, pažymi „Bloomberg“ analitikas Hal Brands.

Pasak jo, tai yra pagrįstas požiūris, tačiau nežinoma, ar Vašingtonas turės pakankamai spaudimo svertų, visų pirma Kinijai, kad tai įgyvendintų. Jis rašo, jog nors ankstesnėse Rusijos ir JAV sutartyse buvo nurodytos viršutinės leistinų ginklų skaičiaus ribos, tariamai Rusija pirma pradėjo pažeidinėti jų pagrindines nuostatas modernizuodama savo branduolinį arsenalą, o vėliau pradėjo dislokuoti susitarimo dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų likvidavimo (VMNRL) uždraustas raketas. „Dėl to JAV liko vienintele šalini pasaulyje, negalinčia sukurti antžeminių raketų su įprastine ar branduoline galvute, kurios nuotolis yra nuo 500 iki 5500 kilometrų“, – rašo straipsnio autorius.

Be to, ankstesniuose susitarimuose nebuvo atsižvelgta į Kinijos augimą, pažymi apžvalgininkas. Pekinas nebuvo saistomas tokių sutarčių ir gamino ginkluotę, o Vašingtonas negalėjo jam atsakyti tuo pačiu. Dėl to Amerikos administracija padarė išvadą, kad galiojantys ginklų kontrolės susitarimai neatitinka besikeičiančios strateginės situacijos ir susilpnina JAV pozicijas Pekino atžvilgiu.

Tad, Vašingtonas nusprendė pasitraukti iš VMNRL sutarties ir paskelbė, kad kiti susitarimai turėtų būti trišaliai. Be to, jis grįžo prie branduolinio ginklo modernizavimo programos ir diegia naujoves, kurios sustiprintų JAV atgrasymo galimybes. Tokiu būdu JAV bando įgyti įtaką būsimose derybose. „JAV pradžioje turi sukurti tai, ką vėliau mažins.”

Kaip pažymi straipsnio autorius, tame yra logikos. „Nėra prasmės nuolat vertinti JAV ginklų kontrolės planus atsižvelgiant į Rusijos iššūkius, kai dabar pagrindinė jos konkurentė yra Kinija“, – rašo apžvalgininkas. Anot jo, nors Rusija ir Kinija augina savo branduolinį arsenalą, nė viena iš jų nori strateginių varžybų su niekuo nevaržomomis Jungtinėmis Valstijomis.

Hal Brands pažymi, kad JAV pasitraukimas iš VMNRL sutarties nepablogino Vašingtono santykių su sąjungininkais, kaip daugelis bijojo. Priešingai, kai kurie iš jų netgi išreiškė pasirengimą dislokuoti naujas raketas savo teritorijoje. Stebėtojas netgi kalba apie „paradoksalią ginklų kontrolės logiką“: augančios ginklavimosi varžybos skatina deeskalavimą palankiomis sąlygomis.

Tačiau JAV susiduria su tam tikrais sunkumais. Pirma, Kinija dabar nėra suinteresuota sudaryti trišalių susitarimų. Jungtinės Valstijos gali paskatinti Pekiną, dislokuodamos Azijoje raketas ir atnaujinusios savo arsenalą. Dabar šiems planams grasina koronavirusas, kuris gali lemti biudžeto perskirstymą.

Antra, trišalis formatas kelia pavojų: Maskva ir Pekinas gali susitarti prieš Vašingtoną, kaip kad buvo su Rusija ir Iranu 2015 m. Ir apskritai – tai yra sudėtingas formatas, D.Trampo administracija nėra tokia patyrusi.

Trečia, jei JAV ir Rusija nepratęs strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III), neaišku, kam tai bus naudinga. Rusija yra pasirengusi gaminti naujus ginklus, tačiau dėl naftos krizės ir ankstesnio sąstingio prioritetai gali pasikeisti.

JAV taip pat turi sunkumų: ilgojoje perspektyvoje ginklavimosi varžybos joms yra palankios, tačiau realiai šis procesas įsibėgės vos ne iki 2030-ųjų, pažymi „Bloomberg“ apžvalgininkas.