infa.lt

Keli pastatai jau nukentėjo nuo gaisrų Černobylo zonoje | Yaroslav Yemelianenko/AP/dpa

„Gaisras draudžiamoje atskirties zonoje tęsiasi keletą dienų. Dėl gaisro į orą patenka radioaktyviųjų dalelių. Katastrofa valdžios institucijas užklupo nepasiruošusias”, – rašo vokiečių leidinys „Die Tageszeitung“.

„Gaisras Černobylio uždraustoje atskirties zonoje prasidėjo balandžio 4 d. Šiuo metu gaisras apima apie 3,5 tūkst. hektarų, o tai daugiausia daro pažeidžia pievų plotus ir miško paklotę“. Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos Valstybinės atskirties zonos tvarkymo agentūros svetainė su nuoroda į Regioninio Rytų Europos gaisro stebėjimo centro duomenis“, – praneša žurnalistas Bernhard Klasen.

„Černobylio zona nebuvo pasirengusi didelio masto gaisrui. Kai kurie gaisro židiniai atskirties zonoje yra ten, kur nėra galimybės patekti, ir atitinkamai galimybės privažiuoti technikai”, – sakė agentūros vadovė Jekaterina Pavlova.

„Į zoną trijų lėktuvų ir trijų sraigtasparnių pagalba jau buvo išmesta 240 tonų vandens”, – pranešė Ukrainos televizijos kanalas TSN. Kovoje su gaisru dalyvavo 379 ugniagesiai gelbėtojai, pranešė Ukrainos žurnalas „Novoje vremia”.

„Penktadienį Valstybinis branduolinės ir radiacinės saugos mokslinis ir techninis centras paskelbė, kad kartu su Černobylio gaisro dūmais į Kijevą juda ir radioaktyvusis cezis-137. Tačiau, pasak TSN, numanoma šio elemento koncentracija yra šimtą kartų mažesnė už maksimalų leistiną lygį.

Kaip teigia savo interviu TAZ , didžiausios Ukrainos aplinkosaugos organizacijos „Ecodia“ direktoriaus pavaduotojas Oleksej Pasiuk, žmonėms, – didžiausias pavojus gresia gesinantiems gaisrą žmonėms“, – rašoma straipsnyje.

Dėl gaisro į atmosferą patenka cezis ir stroncis kurie susikaupė augaluose ir žemės paviršiuje. Ir jei jų dalelės pateks į žmogaus plaučius ar kraują, – jie daugelį metų teiks jam sveikatos problemų.” Tokios karštos radioaktyviosios dalelės, pasak Pasiuko, gali nukeliauti dešimtis kilometrų.”

Pasak Jekaterinos Pavlovos, dėl gaisro kilimo atskirties zonoje kalti keli veiksniai. „Vienas iš jų – klimato pokyčiai. Visi matė, kokia buvo žiema, ir visa ši sausa žolė, sausra, viskas labai greitai užsidega”, – sakė ji.

„Tuo tarpu, pasak jos, daugelis priešgaisrinės apsaugos priemonių dar neįgyvendintos. Kitos priežastys, pasak Černobylio zonos administracijos, yra dėl elektros energijos tiekimo linijų aplink avarinį reaktorių, kur buvo nutiesta daug laidų, trumpojo sujungimo, ir padegimo “. praneša leidinys.

„Priešgaisrinės apsaugos priemonės, neteisėto patekimo į atskirties teritoriją užkardymas ir tinkamai sutvarkytas didžiulis branduolinių atliekų kiekis Černobylio zonoje, reikalauja didelių lėšų”, – aiškina Aleksejus Pasiukas. – O Ukraina jų neturi.”

Daugelio užduočių, siekiant pašalinti Černobylio katastrofos padarinius, ėmėsi tarptautinė bendruomenė. ačiau daug ką turi nuveikti pati Ukraina. Nors šalis turi finansinių lėšų branduolinėms atliekoms laikyti, prieš dešimt metų patvirtinto biudžeto nepakanka, pažymi Pasiukas. Juk dabartinė vidaus valiutos vertė yra tris kartus mažesnė nei skaičiuojant pagal tų metų kursą“, – praneša„ Die Tageszeitung “.