infa.lt

Fizinių pratimų įtaka medžiagų apykaitai yra žymiai didesnė, nei manyta anksčiau, pareiškė Australijos mokslininkai po daugybės eksperimentų su sveikais žmonėmis.

Visų pirma, kaip paaiškėjo, fizinis krūvis yra pagrindinis veiksnys pagreitinant medžiagų apykaitą.

Tai yra pirmasis tyrimas, kurio metu mokslininkai sugebėjo nustatyti sporto pasekmes žmonėms su beveik vienodais pradiniais duomenimis.

Mokslininkai išanalizavo fizinio krūvio poveikį metabolizmui ir tuo pačiu tiksliai kontroliavo skirtumus tarp dalyvių, dietos, streso lygio, miego trukmės ir darbo atžvilgiu

Patalpinti žmones į griežtai kontroliuojamas eksperimentines sąlygas yra gana sudėtinga, todėl Australijos mokslininkai kreipėsi į armiją, kad stebėtų naujų šauktinių, kurių amžius, svoris, bazinė fizinė būklė, dienos režimas, dieta ir aktyvumas dienos metu, sveikatos būklė dienos eigoje sutapo.

Eksperimente, apie kurį rašo „EurekAlert“, dalyvavo 52 žmonės. Jaunuoliai 80 dienų vykdė aerobikos ir jėgos pratimų programą, po kurios mokslininkai įvertino kraujo rodiklius, ty apie 200 metabolitų, išsiskiriančių maistui virstant į energiją.

Daugelio metabolitų pokyčiai buvo reikšmingi.

Pirmiausia mokslininkai aptiko, kad treniruoti raumenys sunaudojo kur kas daugiau kuro, įskaitant riebalus, nei anksčiau. Po to jie užfiksavo anksčiau nežinomus pokyčius žarnyne, kraujo krešėjimo faktorius ir baltymų skilimo produktus, pagerinančius kraujotaką.

„Rezultatai rodo, kad metaboliniai pokyčiai reaguojant į fizinį aktyvumą yra daug didesni, nei manyta anksčiau“, – komentavo autoriai. Tai labai praplečia supratimą apie sporto privalumus medžiagų apykaitos atžvilgiu.

Kita vertus, dalyviams, neskaitant šių metabolinių pranašumų, nustatytas didesnis DMGV metabolito kiekis. „Šis atradimas yra labai intriguojantis, nes iš ankstesnių tyrimų buvo žinoma, kad DMGV yra susijęs su žmonėmis, kurie sportuodami negauna to paties rezultato“, – aiškino tyrimo autorius Johnas O’Sullivanas.

Mokslininkai padarė išvadą, kad fizinių pratimų apkrovos yra raktas į greitą medžiagų apykaitą, be to, kad teigiamai veikia kraujospūdį, širdies ritmą, gerą fizinę būklę ir sveiką kūno svorį.

„Mūsų stebėjimai taip pat patvirtina, kad mankšta vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligoms“, – padarė išvadą autoriai.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje, todėl prevencija yra labai svarbi bet kokio amžiaus žmonėms.