infa.lt

Vedantysis seksologas Helmutas Kentleris teigė, kad pedofilija gali turėti „teigiamų padarinių“ Foto: ULLSTEIN BILD – INGO BARTH

Šis šlykštus eksperimentas, susijęs su aiškiais seksualiniai iškrypimais, buvo vykdomas su vyriausybės pareigūnų palaiminimu, vadovaujant pedofilui mokslininkui daugiau nei trisdešimt metų, nuo 1969 iki 2003 m. Vaikai, turintys psichinės raidos problemų, buvo sąmoningai palikti pedofilų globai, kad išsiaiškintų, ar kontaktas gali sukelti „teigiamų pasekmių“.

Šios siaubingos praktikos aukos pateikė ieškinį, apie kurį šį mėnesį kalba daugybė žiniasklaidos priemonių. Teismo proceso metu paaiškėjo groteskiško antižmogiško pedofiliško tyrimo, kurį, beje, finansavo Vokietijos mokesčių mokėtojai, detalės.

Ši ilgalaikė programa buvo žinoma kaip Kentlerio eksperimentas. Ji gavo savo pavadinimą profesoriaus Helmuto Kentlerio garbei, kuris iškėlė hipotezę, kad seksualinis kontaktas su pedofilais gali turėti „teigiamų padarinių“ problemiškiems vaikams. Kentlerio teigimu, nekontroliuojami ir „silpni“ vaikai gali patirti pagerėjimą dėka seksualinio suaugusiųjų dėmesio.

Nepaisant absoliučiai šlykščių ir siaubą keliančių pasekmių, susijusių su sergančių vaikų atidavimu rūpintis pedofilams, 1969 m. Kentleris sugebėjo įtikinti Vakarų Berlyno senatą, kad seksualinė prievarta gali būti naudinga psichikos sutrikimų turintiems vaikams ir kad jie patys tuo džiaugsis. Be to, mokslininkas teigė, kad vaikai bus „beprotiškai įsimylėję“ savo naujus „tėčius“.

Štai ką apie tai rašo „The Sun“:

„Eksperimento metu berniukai buvo apgyvendinti su trimis gerai žinomais pedofilais iš Vakarų Berlyno, kad jie galėtų„ išmokti gyventi normalų, niekuo nepasižymintį gyvenimą“.

Vėliau Kentleris paaiškino, kad, jo manymu, „trys vyrai gali daug nuveikti padėdami savo „berniukams, nes juos sieja seksualiniai santykiai“.

Vis dar neaišku, ar Vakarų Berlyno senate vyko oficialus balsavimas dėl šio eksperimento, ar valdžios institucijos sankcionavo jį užkulisiuose, už uždarų durų“.

Vienaip ar kitaip, kelis dešimtmečius šis eksperimentas buvo vykdomas slapta, ir iki 2015 m. apie jį beveik nieko nebuvo žinoma. „Irish Times“ duomenimis, pradėjusios aiškėti detalės paskatino Berlyno valdžią pavesti jaunam tyrėjui atidžiai išanalizuoti visus užrašus ir sudaryti ataskaitą.

„Rezultatai, švelniai tariant, blaivinantys“, – pareiškė šį tyrimą atlikusi Teresa Nentwig iš Getingeno universiteto.

Vyrus, kurie anksčiau buvo nuteisti už lytinius santykius su nepilnamečiais, Berlyno valdžia faktiškai paskyrė globėjais. Benamiai berniukai ir jaunuoliai, anksčiau gyvenę gatvėje, turėjo „susimokėti“ už šiltą lovą, gerą maistą ir švarius drabužius lytiniais santykiais su savo globėjais“, – pasakojo Nentwig.

Remiantis laikraščio „Der Tagesspiegel“ pranešimu, dvi šio beprotiško eksperimento aukos dabar laukia eilėje gauti kompensaciją iš Berlyno senato. „Dabar vykdomas kryptingas darbas, kurio tikslas yra rasti optimalų sprendimą, atitinkantį aukų interesus“, – sakė švietimo, jaunimo ir mokslo senato atstovė Iris Brennberger.

Kaip tiksliai atrodys ši kompensacija, vis dar neaišku.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vieno iš nukentėjusiųjų advokatas reikalauja, kad jo klientui būtų sumokėta vienkartinė 100 tūkst. eurų suma ir 2500 eurų kasmėnesinė pensija. Tačiau, be abejo, neužteks jokių pinigų, kad būtų kompensuota žala vaikų psichikai dėl jų perdavimo pedofilų-pederastų-prievartautojų globai.

Bylos medžiagoje rašoma apie berniuką vardu Marco, kuriam 1989 m. buvo suteikta „globa“ po to, kai jis pabėgo nuo savo žiauraus tėvo. Būdamas šešerių metų, jis buvo apgyvendintas su savo „įtėviu“ Fritzu H., kuris pradėjo nuo to, kad užeidavo į jo kambarį, kad apkabintų“.

Vėliau sekė seksualinės prievartos ir smurto metai. Interviu įtakingam savaitraščiui „Der Spiegel“ Marco teigė, kad Fritzas H. reguliariai mušė ir prievartavo jį dešimt metų, kol jis tapo pakankamai suaugęs, kad galėtų apsiginti“, – rašoma straipsnyje.

Kita byloje figūruojanti auka berniukas Svenas, kurį tėvai paliko septynerių metų amžiaus ir jyrus užsikrėtė virusiniu hepatitu B Berlyno gatvėse.

1990 m. vaikas buvo atiduotas prižiūrėti tam pačiam pedofilui, ir vėlesniais metais vaikas kentė reguliarią seksualinę prievartą, o šie smurto aktai, esą netgi buvo filmuojami vaizdo kamera. Be to, berniukai, prižiūrimi Fritzo H., kuris vėliau mirė, buvo griežtai izoliuoti nuo išorinio pasaulio.

Nepaisant to, kad ši nežmoniška praktika tęsėsi, bylos duomenimis, iki 2003 m., Berlyno valdžios atstovai sako, kad jie net neįsivaizduoja, kas vykdomosios valdžios organuose galėjo duoti sutikimą vykdyti tokį siaubingą eksperimentą.

Ir, nors tyrimas vyksta jau kelerius metus, oficialūs duomenys apie jo rezultatus praktiškai nebuvo publikuojami iki visai neseniai.

Pats Helmutas Kentleris, miręs dar 2008 m., pavadino savo eksperimentą „sėkmingu“, nors pripažino žinąs, kad pažeidžia įstatymus.

„Atiduoti vaikus tokios rūšies globai buvo nusikaltimas“, – sakė Berlyno jaunimo reikalų ministrė Sandra Scheeres. „Tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad kažkas panašaus vyko remiant valstybei“. Sunku nesutikti su šiuo teiginiu.