infa.lt

Žmogaus psichikoje glūdi ne mažiau mįslių, nei kosmoso gelmė, tačiau mokslininkų tyrimai leidžia bent truputį kilstelėti paslapties užsklandą

1. Žodis „Psichika“ yra kilęs iš graikiško žodžio ψυχικός, kurio apytiksli reikšmė – „dvasingas“.

2. Anksčiau buvo manoma, jog trumpalaikė atmintis vienu metu geba saugoti ne daugiau kaip 5-9 elementus. Šiandien mokslininkų nuomonė dar skeptiškesnė ir jie mini 3-4 galimus informacijos blokus.

3. Stiprios emocijos iškreipia atmintį ir sukuria klaidingus prisiminimus. Tai buvo patvirtinta apklausus 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro akto liudininkus.

4. Kiekvieną sekundę mūsų smegenis atakuoja 11 milijonų individualių vienetų.

5. Dykinėjimas verčia žmogų jaustis nepatogiai.

6. Jei žmogus bijo, jei jo talentas ir sugebėjimai bus neįvertinti, tai jis, nežiūrint į sveiką protą, specialiai juos mažina. Taip jis iš karto atsiduria tokioje padėtyje, kurioje sunku likti įvertintam.

7. Žmogaus gebėjimas vystyti socialinius ryšius nustatomas „Dunbaro skaičiumi“. Jo maksimumas yra nuo 100 iki 230 žmonių.

8. Psichologės Heidės Halvorson (Heidi Grant Halvorson) tyrimai įrodė, jog žmonės labiau vertina daiktus, „turinčius istoriją“. Jos manymu, išankstinis nusistatymas ir inercija, sustiprinta pokyčių baime yra pagrindinės priežastys, kodėl žmonės nebando ko nors keisti savo gyvenime.

9. Kembridžo universiteto tyrias rodo, jog „nesvarbu, kokia eilės tvarka išdėstytos žodžio raidės. Svarbiausia, kad pirma ir paskutinė būtų savo vietoje“.

10. Daugelis žmonių nepažįstamoje vietovėje pasuka į dešinę. Šio fakto žinojimas yra naudingas: jei nenorite būti minioje ar ilgai stovėti eilėje – drąsiai eikite į kairę arba užsiimkite vietą kairiausioje eilėje.

11. Tyrimai, kuriuos 1991 metais atliko Klivlando universitetas parodė, kad dažnai vėluojantiems žmonėms daug labiau reikia aplinkinių priežiūros ir jie kenčia nuo padidėjusio nerimo.

12. Psichologijoje yra toks terminas – „fundamentali atribucijos klaida“, tai yra polinkis kitų žmonių poelgius vertinti dėl jų vidinių ypatumų, o savo poelgius – dėl išorinių faktorių.

13. 1957 metais amerikiečių psichologas Leonas Festingeris (Leon Festinger) įvedė kognityvinio disonanso teoriją; kalbama apie psichologinį diskomfortą, atsirandantį tuomet, jei žmogaus sąmonėje susiduria prieštaringi požiūriai ir poelgiai. Pavyzdžiui, rūkorius žino, kad nikotinas žudo, tačiau tai nepriverčia jo atsisakyti šio žalingo įpročio.

14. Mokslininkai ištyrė, kad fobijos gali būti prisiminimai, kurie perduodami iš kartos į kartą per genus.

15. Psicologai Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman) ir Eimosas Tverskis (Amos Tversky) savo tyrimais įrodė, kad iš dviejų identiškų situacijų žmogus renkasi tą, kuri, jo manymu, pareikalaus mažiausiai pastangų. Kad visiškai to išvengtume ir „palepintume savo smegenis“, reikia tik vieno – nedaryti nieko1

16. „21 dienos teoriją“, per kurias žmogus suformuoja įpročius, sugalvojo plastinis chirurgas Maksvelas Molcas (Maxwell Maltz), tačiau ji abstrakti ir šiuo metu yra paneigta. Įpročio formavimasis – individualus procesas ir gali trukti nuo 18 iki 254 dienų.

17. Psichologiniai testai rodo, jog daugelis žmonių eis kartu su grupe ir neprieštaraus grupės nuomonei, netgi tuomet, kai manys, jog grupė klysta.

18. Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu savanorių grupė 30 dienų nešiojo akinius, apverčiančius pasaulio vaizdą aukštyn kojomis. Kai jie nusiėmė akinius, tai turėjo dar 30 dienų pratintis prie įprasto pasaulio vaizdo, o pradžioje viską ir toliau matė atvirkščiai. Tai reiškia, jog netgi tai, kaip mes suvokiame aplinką, remiasi mūsų įpročiais.

19. Moksliniai Pentagono tyrimai įrodo, jog žmogaus smegenys sugeba nuolatos priimti informaciją (o svarbiausia – teisingai ją „apdoroti“) tik 18 minučių. Beje, tai liečia labai aukšto intelekto žmones.

20. Kaip mano šeimos psichoterapeutas Rodžeris S. Gilas (Rodger S. Gil), stresą gali sukelti ne tik problemos, tačiau ir džiugūs, pozityvūs mūsų gyvenimo įvykiai, tame tarpe ir tie, kuriuos žmogus pats tyčia „provokuoja“. Tai reiškia, kad bet koks nukrypimas nuo mums įprastos būsenos gali kelti stresą.

21. Tyrimai parodė, kad, jei kam nors papasakojame apie savo tikslus, tai galimybių juos pasiekti sumažėja, nes žmogus netenka motyvacijos.

22. Žmogaus protas geba „perrašyti“ monotonišką, nuobodžią pašnekovo kalbą, kad informacija atrodytų įdomi ir lengviau suprantama.

23. Psichologijoje yra žinomos daugiau nei 400 fobijų.

24. JAV Nacionalinio mokslo fondo manymu žmogaus smegenys sukuria nuo 12 000 iki 50 000 minčių per dieną.

25. Romantiniai jausmai pagal cheminę reakciją niekuo nesiskiria nuo obsesinio-kompulsinio sindromo.

26. Senovėje buvo manoma, kad žmogaus siela tūno ertmėje tarp raktikaulių, kaklo duobutėje. Toje vietoje ant krūtinės buvo įprasta laikyti pinigus. Todėl apie varguolį sakoma,kad „cento prie dūšios nerasi“.

27. 1998 metais, pasirodžius kino filmui „Trumano šou“ psichologai ėmė kalbėti apie to paties pavadinimo sindromą. Psichologai broliai Goldai jį aprašo kaip politematinio kliedėjimo sutrikimo rūšių – kliedėjimo persekiojimu idėjos kartu su didybės manija.

28. Egzistuoja ypatingai retas psichinis fenomenas, atvirkščias dežaviu – jis vadinasi žameviu. Jis pasižymi netikėtu jausmu, kai žmogus susiduria su situacija ar kitu žmogumi pirmą kartą, nors iš tikro jie yra gerai jam pažįstami. Į vieną eilę su jais galime pastatyti ir fenomeną preskeviu – daugeliui pažįstama būsena, kai negali prisiminti žinomo žodžio, kuris „sukasi ant liežuvio“.

29. Psichologiniai eksperimentai įrodė, kad su ta pačia užduotimi žmonės sėkmingiau susitvarko vieno kambario ribose, nei tuomet, kai galutinis tikslas yra kitame kambaryje. Tai vadinama tarpdurio fenomenu.

30. Mikropsija – būsena, kai žmogus objektus ir daiktus mato gerokai mažesnius, nei jie yra iš tikro. Objektas tuomet atrodo esantis toli arba labai arti tuo pačiu metu. Šis sutrikimas vadinamas Alisos Stebuklų šalyje sindromu.

31. Kai senovės gydytojai atrado nervų žmogaus organizme reikšmę, jie juos pavadino dėl panašumo į muzikos instrumentų stygas tuo pačiu žodžiu – nervus. Iš čia atėjo posakis, apibūdinantis erzinančius veiksmus – „groti nervais“.

32. Vienas efektyviausių manipuliacijos būdų – Bendžamino Franklino triukas. Jis mėgo kartoti, jog tas, kurio jūs paprašėte paslaugos, greičiausiai ją atliks ir dar kartą, skirtingai nei tas, kurį jūs įpareigojote tai padaryti.

33. Daugelis mūsų sprendimų formuojasi pasąmonėje, kadangi mūsų smegenys kas sekundę susiduria su 11 milijonų individualių bitų duomenų.

34. Šiuolaikiniai mokslininkai jau net neabejoja, kad aukštų pasiekimų sporte psichikos vaidmuo ne mažiau svarbus, nei fizikos. Keiptauno universiteto profesorius Timas Nouksas (Tim Noakes) įrodė, kad smegenys turi pasąmoningą savisaugos instinktą, kuris įsijungia kad neleistų organizmui per daug prisiartinti prie pavojingų jam ribų. Noksas šį mechanizmą vadina „centriniu reguliatoriumi“. Jo manymu, nuovargis greičiau yra apsauginė emocija, o ne organizmo fiziologinės būsenos atspindys.

35. Žmogus, sąmoningai kopijuojantis kito žmogaus išvaizdą ir elgesio manieras nesąmoningai palenkia pastarąjį į savo pusę. Tyrinėtojai teigia, kad tai prideda žmogui pasitikėjimo savimi, glosto jo savimeilę ir didina savigarbą. Galiausiai „originalas“ tampa priklausomas nuo „kopijos“.

36. Aplinka sugeba smarkiai veikti mūsų sprendimus. Tai 1951 metais įrodė Pitsburgo universiteto profesorius Solomonas Ešas (Solomon Asch). Jis atliko eksperimentą, kurio dalyviai turėjo palyginti skirtingo ilgio atkarpas, pavaizduotas kortelėse. Paaiškėjo, kad pakanka trijų žmonių ir eksperimento dalyvio viduje kils konfliktas, verčiantis jį sutikti su daugelio nuomone.

37. Kūno dismorfofobija – sutrikimas, kai žmogus (dažniausiai paauglys) smarkiai sunerimęs dėl savo kūno ir jaučia nerimą dėl jo defektų ar ypatumų. Šiandien, asmenukių epochoje, šis sutrikimas sutinkamas vis dažniau.

38. Tyrimai įrodė, jog klaidingus prisiminimus lengva sukurti dirbtinai. Ypač jei paveikiami iš karto keletas žmogaus suvokimo rūšių (klausos, regos, lytėjimo).

39. Daugiametis tyrimas parodė, kad 50-70 % vizitų pas gydytoją atliekami ne dėl fizinių, o psichinių priežasčių.

40. Kompiuterių era žmonijai jau davė daugybę fobijų. Tokių, kaip „trolefobija“, „tredofobija“ (komentavimo baimė), „selfifobija“, „imidžefobija“ (baimė, kad nusiųsta šypsenėlė ar paveiksliukas bus neteisingai suprastas), „socionetofobija“ (socialinių tinklų baimė), „nomofobija“ (baimė likti be išmaniojo telefono).

parengė: Darius Dimbelis